وَأَنذِرْهُمْ يَوْمَ ٱلْـَٔازِفَةِ إِذِ ٱلْقُلُوبُ لَدَى ٱلْحَنَاجِرِ كَـٰظِمِينَ ۚ مَا لِلظَّـٰلِمِينَ مِنْ حَمِيمٍۢ وَلَا شَفِيعٍۢ يُطَاعُ ١٨

Ir įspėk (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) juos (žmones) apie artėjančią Dieną (apie Teismo dieną), kai širdys (Allaho vergų sielos) (iš baimės dėl Jo bausmės) pakils prie jų gerklių, (jų sielos paliks savo vietas ir neišeis nei pro burną, nei grįš atgal), (ir) jie sulaikys (savyje) (savo pyktį, baimę ir liūdesį). Kankintojai (daugiadieviai) neturi nei artimo (nei mylinčio giminaičio, nei draugo) (kuris jiems padėtų), nei užtarėjo, kuriam paklustų (kuris užtartų juos prieš savo Viešpatį ir kurio užtarimas būtų priimtas).