كَذَّبَتْ قَبْلَهُمْ قَوْمُ نُوحٍۢ وَٱلْأَحْزَابُ مِنۢ بَعْدِهِمْ ۖ وَهَمَّتْ كُلُّ أُمَّةٍۭ بِرَسُولِهِمْ لِيَأْخُذُوهُ ۖ وَجَـٰدَلُوا۟ بِٱلْبَـٰطِلِ لِيُدْحِضُوا۟ بِهِ ٱلْحَقَّ فَأَخَذْتُهُمْ ۖ فَكَيْفَ كَانَ عِقَابِ ٥
(Pranašo) Nūho (Nojaus) (taika jam) žmonės ir tie, kurie po jų (tokie kaip „aditai“5, „Samudo“6 žmonės, pranašo Lūto (Loto) (taika jam) žmonės ir kiti)) laikė melu (savo pasiuntinius) prieš juos (prieš neigiančius Absoliutinę Tiesą Mekos gyventojus ir kitus arabus). Ir kiekviena tauta galvojo apie savo pasiuntinį, kad jį sugriebtų (nužudytų). Ir jie (tie neigiantys Absoliutinę Tiesą) ginčijosi savo melu (ginčydavosi naudodami melagingus argumentus), kad juo (melu) paneigtų Tiesą. Bet Aš (Pats) juos pagriebiau, ir kokia (stipri) buvo Mano bausmė (kuriai jie buvo patraukti jau šiame pasaulyje) (kad ji taptų pamokymu tiems, kurie gyvens po jų)!
5 Aditai (arab. ﻋﺎﺩ) Korano ir Islamo istorijoje – viena iš senovės žuvusių Arabijos „žmonių“, „milžinų gentis“. Koranas įvardija al-Ahkafą kaip Aditų gyvenamąją vietą, kuri, pasak komentatorių, buvo Rytų Hadramauto dykumoje, Jemene.
6 Samudas (arab. ﺛﻤﻮﺩ), samudiečiai islame – viena iš „vietinių“, išnykusių Arabijos tautų, pagal Koraną, sunaikinta Allaho už jų nuodėmes – atsisakymą vykdyti pranašo Saliho (taika jam) įspėjimus ir draudimus, siųstus jiems.