وَإِذَا قِيلَ لَهُمْ أَنفِقُوا۟ مِمَّا رَزَقَكُمُ ٱللَّهُ قَالَ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ لِلَّذِينَ ءَامَنُوٓا۟ أَنُطْعِمُ مَن لَّوْ يَشَآءُ ٱللَّهُ أَطْعَمَهُۥٓ إِنْ أَنتُمْ إِلَّا فِى ضَلَـٰلٍۢ مُّبِينٍۢ ٤٧

Ir kai jiems (judėjams ar politeistams) sakoma: „Išleiskite iš to (turto), kurį Allahas jums davė (duokite išmaldą vargšams ir neturtingiems)! – tie, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinės Tiesos), sako tiems, kurie įtikėjo: „Ar maitinsime mes tą, kurį Allahas, jei Jis norėtų, pamaitintų (arba Jis duotų jiems turtus)? Jūs (tikintieji) (kviesdami mus į tai) esate tik aiškioje klaidoje.“⁵

⁵ Neigiantys Absoliutinę Tiesą išgirdo tikinčiuosius sakant: „Allahas yra aprūpinimo tiekėjas (ar-Razzak), ir Jis duoda turtus tam, kam Jis nori, ir sumažina tam, kam nori.“ Tokiais teiginiais kaip „Ar maitinsime ką nors, ką Allahas, jei norėtų, pamaitintų?“ jie bandė nukreipti tikinčiųjų žodžius prieš pačius tikinčiuosius, ir neigiantys Absoliutinę Tiesą sakė: „Mes nenorime prieštarauti Allaho Valiai tuo, kad, jei Jis norėjo kurį nors žmogų paversti vargšu, tai mes nenorime jam duoti ką nors iš savo turtų.“ Bet tai yra jų klaida, užsispyrimas ir bandymas melu mesti iššūkį Tiesai. Visagalis Allahas apdovanojo kai kuriuos Savo kūrinius turtais, o kitus pavertė vargšais, ir turtingiesiems nurodė maitinti vargšus. Taip Allahas išbando juos, įpareigodamas juos skirti dalį savo turto vargšams. Iš tiesų, Visagalis Allahas, jei nori, pamaitins bet ką, ir tai yra Tiesa. Tačiau neigiantys Absoliutinę Tiesą naudojasi Tiesa, kad atmestų kitą Tiesą – Allaho Nurodymą turtingiesiems skirti dalį savo turto vargšams. Ir argumentas iš tokios pozicijos yra neteisingas. (Fath al-Qadir, Shaukani).