لَقَدْ كَانَ فِى قَصَصِهِمْ عِبْرَةٌۭ لِّأُو۟لِى ٱلْأَلْبَـٰبِ ۗ مَا كَانَ حَدِيثًۭا يُفْتَرَىٰ وَلَـٰكِن تَصْدِيقَ ٱلَّذِى بَيْنَ يَدَيْهِ وَتَفْصِيلَ كُلِّ شَىْءٍۢ وَهُدًۭى وَرَحْمَةًۭ لِّقَوْمٍۢ يُؤْمِنُونَ ١١١

Pasakojime apie juos (apie Jūsufą (Juozapą) (taika jam) ir jo brolius) yra pamokslas (pamoka) (žmonėms), turintiems (sveiko) proto; tai nebuvo (jokia) sugalvota istorija, bet (ši istorija buvo apreikšta), kas patvirtintų tiesą to, kas buvo (atsiųsta) prieš jį (prieš Koraną) (ankstesnėse Knygose), kiekvieno dalyko išaiškinimą (Mano tarnams), vadovavimą (kaip išsivaduoti iš klaidos) ir Gailestingumą tiems, kurie įtikėjo (ir pradėjo daryti tai, kas parašyta šioje Knygoje – Korane).