فَلَمَّا ذَهَبُوا۟ بِهِۦ وَأَجْمَعُوٓا۟ أَن يَجْعَلُوهُ فِى غَيَـٰبَتِ ٱلْجُبِّ ۚ وَأَوْحَيْنَآ إِلَيْهِ لَتُنَبِّئَنَّهُم بِأَمْرِهِمْ هَـٰذَا وَهُمْ لَا يَشْعُرُونَ ١٥

Taigi jie išvedė jį su savimi ir nusprendė įmesti Jūsufą (Juozapą) (taika jam) į šulinio gylį, tai (tada) Mes jam (Jūsufui (Juozapui) (taika jam)) apreiškėme: „Tu būtinai jiems praneši apie šį jų darbą, tuo metu, kai jie to nežinos (kai pamirš apie tai) (tai nutiks tuomet, kai tu jiems pasakysi, kad tu – jų brolis Jūsufas (Juozapas) (taika jam), prieš kurį jie surengė sąmokslą ir manė, kad atsikratė jo) .“