قَالُوا۟ يَـٰٓأَبَانَآ إِنَّا ذَهَبْنَا نَسْتَبِقُ وَتَرَكْنَا يُوسُفَ عِندَ مَتَـٰعِنَا فَأَكَلَهُ ٱلذِّئْبُ ۖ وَمَآ أَنتَ بِمُؤْمِنٍۢ لَّنَا وَلَوْ كُنَّا صَـٰدِقِينَ ١٧

Pasakė jie (broliai): „O tėve mūsų! Iš tiesų, mes lenktyniavome vieni su kitais ir palikome Jūsufą saugoti mūsų daiktus, kai vilkas jį suėdė (mes nesužiūrėjome jo). Bet mes žinome, kad tu mumis (vis tiek) nepatikėsi, net jeigu mes sakome tiesą.“