وَلَقَدْ هَمَّتْ بِهِۦ ۖ وَهَمَّ بِهَا لَوْلَآ أَن رَّءَا بُرْهَـٰنَ رَبِّهِۦ ۚ كَذَٰلِكَ لِنَصْرِفَ عَنْهُ ٱلسُّوٓءَ وَٱلْفَحْشَآءَ ۚ إِنَّهُۥ مِنْ عِبَادِنَا ٱلْمُخْلَصِينَ ٢٤

Ji troško (geidė) jo (Jūsufo (Juozapo) (taika jam)) ir jis irgi būtų užsigeidęs jos, jeigu nebūtų pamatęs (aiškų) įrodymą (tai buvo Allaho stebuklas, kurį pamatęs Jūsufas (Juozapas) (taika jam) suvokė savo poelgio nuodėmę) savo Viešpats. Tokiu būdu (parodėme Mes jam aiškų įrodymą), kad nutolintume jį nuo pikto ir bjauraus. Iš tiesų, jis tarp išrinktųjų vergų (išvalytų nuo svetimavimo ir nepaklusnumo nuodėmių).