وَدَخَلَ مَعَهُ ٱلسِّجْنَ فَتَيَانِ ۖ قَالَ أَحَدُهُمَآ إِنِّىٓ أَرَىٰنِىٓ أَعْصِرُ خَمْرًۭا ۖ وَقَالَ ٱلْـَٔاخَرُ إِنِّىٓ أَرَىٰنِىٓ أَحْمِلُ فَوْقَ رَأْسِى خُبْزًۭا تَأْكُلُ ٱلطَّيْرُ مِنْهُ ۖ نَبِّئْنَا بِتَأْوِيلِهِۦٓ ۖ إِنَّا نَرَىٰكَ مِنَ ٱلْمُحْسِنِينَ ٣٦

Ir įėjo kartu su juo į kalėjimą du jaunuoliai (vyno pilstytojas ir kepėjas) (jie buvo apkaltinti bandymu nunuodyti valdovą. Jūsufas (Juozapas) (taika jam) pasakė kalėjimo sargui, kad gali aiškinti sapnus, o tada kalėjimo prižiūrėtojas apie tai pranešė dviem valdovo tarnams. Vyno pilstytojas ir kepėjas nusprendė papasakoti Jūsufui (Juozapui) (taika jam) savo sapnus). Pasakė vienas jų (vyno pilstytojas): „Iš tikrųjų, aš matau save (sapne), kaip spaudžiu (vynuoges) vynui.“ Ir pasakė kitas (kepėjas): „Iš tikrųjų, aš matau save (sapne), kaip nešu ant galvos duoną, kurią valgo (lesa) paukščiai. (O Jūsufai (Juozapai) (taika jam)) pranešk mums paaiškinimą to (išaiškink mums šių sapnų prasmę). Iš tikrųjų, mes matome, kad tu esi vienas iš doruolių (kaip Allaho garbintojų, taip ir Jo kūrinių atžvilgiu).“