وَقَالَ لِلَّذِى ظَنَّ أَنَّهُۥ نَاجٍۢ مِّنْهُمَا ٱذْكُرْنِى عِندَ رَبِّكَ فَأَنسَىٰهُ ٱلشَّيْطَـٰنُ ذِكْرَ رَبِّهِۦ فَلَبِثَ فِى ٱلسِّجْنِ بِضْعَ سِنِينَ ٤٢

Ir pasakė (Jūsufas (Juozapas) (taika jam)) vienam iš tų dviejų (vyno pilstytojui), apie kurį jis žinojo, kad tas išsigelbės: „Primink (papasakok) apie mane savo ponui!“ Bet šėtonas privertė pamiršti (priminti) savo ponui (dėl šėtono kurstymų šis pamiršo apie Jūsufą (Juozapą) (taika jam)) ir buvo (Jūsufas (Juozapas) (taika jam)) kalėjime keletą metų.