۞ وَمَآ أُبَرِّئُ نَفْسِىٓ ۚ إِنَّ ٱلنَّفْسَ لَأَمَّارَةٌۢ بِٱلسُّوٓءِ إِلَّا مَا رَحِمَ رَبِّىٓ ۚ إِنَّ رَبِّى غَفُورٌۭ رَّحِيمٌۭ ٥٣

(Jūsufas (Juozapas) (taika jam) pasakė): „Ir aš nepateisinu savo sielos (nesakau, kad negaliu būti nusidėjėlis), – juk siela linkusi į blogį (žmogaus esminis instinktas geidžia tik žemiškų – gyvuliškų pasitenkinimų ir pasiduoda pagundoms bei pagražintam blogiui, kurį pristato šėtonas), nebent mano Viešpats pasigailėtų (apsaugotų nuo šėtono ir suteiktų stiprybės prieš esminį instinktą). Iš tiesų, mano Viešpats yra Atleidžiantis, (ir) Gailestingiausiasis!“