وَقَالَ لِفِتْيَـٰنِهِ ٱجْعَلُوا۟ بِضَـٰعَتَهُمْ فِى رِحَالِهِمْ لَعَلَّهُمْ يَعْرِفُونَهَآ إِذَا ٱنقَلَبُوٓا۟ إِلَىٰٓ أَهْلِهِمْ لَعَلَّهُمْ يَرْجِعُونَ ٦٢

Ir (Jūsufas (Juozapas) (taika jam)) liepė savo tarnams: „Sudėkite jų prekes (kuriomis jie sumokėjo už maistą) (atgal) į pakuotes, kad grįžę pas savo šeimą žinotų (rastų, kai grįš namo), tam, kad sugrįžtų (pas mane) (būdami įsitikinę, kad aš laikysiuosi savo pažadų)!“