وَلَمَّا دَخَلُوا۟ مِنْ حَيْثُ أَمَرَهُمْ أَبُوهُم مَّا كَانَ يُغْنِى عَنْهُم مِّنَ ٱللَّهِ مِن شَىْءٍ إِلَّا حَاجَةًۭ فِى نَفْسِ يَعْقُوبَ قَضَىٰهَا ۚ وَإِنَّهُۥ لَذُو عِلْمٍۢ لِّمَا عَلَّمْنَـٰهُ وَلَـٰكِنَّ أَكْثَرَ ٱلنَّاسِ لَا يَعْلَمُونَ ٦٨

Ir kai jie įėjo ten, kur jiems liepė jų tėvas (pro skirtingus vartus), tai jų niekuo neišlaisvino nuo Allaho (nieko nei blogo, nei gero jiems neatsitiko), o tik (tapo) Jakūbo (Jokūbo) (taika jam) sielos poreikio (patenkinimu), kurį jis nusprendė, nes jis (Jakūbas (Jokūbas) (taika jam)) turėjo žinių, nes Mes suteikėme jam Žinių, bet dauguma žmonių nežino (neturi žinių, kad galėtų pasikliauti Allahu ir būti apdairūs).