وَإِذَا غَشِيَهُم مَّوْجٌۭ كَٱلظُّلَلِ دَعَوُا۟ ٱللَّهَ مُخْلِصِينَ لَهُ ٱلدِّينَ فَلَمَّا نَجَّىٰهُمْ إِلَى ٱلْبَرِّ فَمِنْهُم مُّقْتَصِدٌۭ ۚ وَمَا يَجْحَدُ بِـَٔايَـٰتِنَآ إِلَّا كُلُّ خَتَّارٍۢ كَفُورٍۢ ٣٢

Wa-itha ghashiyahum mawjun kaththulalidaAAawoo Allaha mukhliseena lahu addeenafalamma najjahum ila albarri faminhum muqtasidunwama yajhadu bi-ayatina illakullu khattarin kafoor

Ir kai juos (politeistus) užlieja banga lyg (tamsių debesų) šešėlis (kai jie plaukia laivu), tai jie meldžia Allahą (išgelbėti), garbindami tik Jį vieną (ir pamiršdami savo melagingus dievus). O kai Jis juos išgelbėja (ištraukdamas juos į sausumą), tarp jų atsiranda tas, kuris susilaiko (kuris nedėkoja Allahui taip, kaip reikia). Ir neigia Mūsų Apreiškimus tik nedėkingieji išdavikai.