فَأَجَآءَهَا ٱلْمَخَاضُ إِلَىٰ جِذْعِ ٱلنَّخْلَةِ قَالَتْ يَـٰلَيْتَنِى مِتُّ قَبْلَ هَـٰذَا وَكُنتُ نَسْيًۭا مَّنسِيًّۭا ٢٣

Ir jos (Marjam (Marijos)) kankinimai (priešgimdyvinės kančios) atvedė ją prie palmės kamieno (galvodama apie tai, ką žmonės pagalvos apie ją, kai ji ateis pas juos su vaiku, nes jei žmonės nepatikės ja, jos laukė mirties bausmė už svetimavimą), ji pasakė: „O jei būčiau mirusi prieš tai (prieš pastodama) ir būčiau užmiršta, pamiršta!“