وَجَعَلَنِى مُبَارَكًا أَيْنَ مَا كُنتُ وَأَوْصَـٰنِى بِٱلصَّلَوٰةِ وَٱلزَّكَوٰةِ مَا دُمْتُ حَيًّۭا ٣١

Ir Jis palaimino mane, kad ir kur aš būčiau. Jis man nurodė atlikinėti „saliat“ (privalomą maldą) ir duoti privalomą „zakiat“ (šalpą) tol, kol būsiu gyvas.