وَإِنِّى خِفْتُ ٱلْمَوَٰلِىَ مِن وَرَآءِى وَكَانَتِ ٱمْرَأَتِى عَاقِرًۭا فَهَبْ لِى مِن لَّدُنكَ وَلِيًّۭا ٥

Ir tikrai, aš bijau dėl artimųjų (po mano mirties) (kad jie nesilaikys Tavo duoto Tikėjimo, kaip turėtų ir nepašauks kitų Tavo vergų), ir mano žmona nevaisinga; suteik gi man iš Tavęs įpėdinį (sūnų, kuris padėtų),