قُلْ مَن كَانَ فِى ٱلضَّلَـٰلَةِ فَلْيَمْدُدْ لَهُ ٱلرَّحْمَـٰنُ مَدًّا ۚ حَتَّىٰٓ إِذَا رَأَوْا۟ مَا يُوعَدُونَ إِمَّا ٱلْعَذَابَ وَإِمَّا ٱلسَّاعَةَ فَسَيَعْلَمُونَ مَنْ هُوَ شَرٌّۭ مَّكَانًۭا وَأَضْعَفُ جُندًۭا ٧٥

Sakyk (jiems) (o pasiuntiny Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Kas klysta, tegul Maloningiausiasis išplečia ribą (klaidoje) (kad liktų be Allaho pagalbos), kol jie (savo akimis) pamatys, kas jiems buvo pažadėta (Allahu): arba (atėjus) bausmė (šiame pasaulyje), arba (kai) atėjus Valandai (Teismo dienai). Tada jie išsiaiškins, kas yra blogesnėje padėtyje (pozicijoje) ir silpnesnis kariuomenėje (ir jėga).“