تَكَادُ ٱلسَّمَـٰوَٰتُ يَتَفَطَّرْنَ مِنْهُ وَتَنشَقُّ ٱلْأَرْضُ وَتَخِرُّ ٱلْجِبَالُ هَدًّا ٩٠

Nuo to dangūs pasiruošę skilti, žemė atsiverti, o kalnai – subyrėti į dulkes,