وَيَقُولُ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ لَوْلَا نُزِّلَتْ سُورَةٌۭ ۖ فَإِذَآ أُنزِلَتْ سُورَةٌۭ مُّحْكَمَةٌۭ وَذُكِرَ فِيهَا ٱلْقِتَالُ ۙ رَأَيْتَ ٱلَّذِينَ فِى قُلُوبِهِم مَّرَضٌۭ يَنظُرُونَ إِلَيْكَ نَظَرَ ٱلْمَغْشِىِّ عَلَيْهِ مِنَ ٱلْمَوْتِ ۖ فَأَوْلَىٰ لَهُمْ ٢٠

Ir sako tie, kurie įtikėjo: „O jei būtų apreikšta dalis (Korano) (kurioje Allahas liepia mums kovoti prieš neigiančius Absoliutinę Tiesą)!“ O kai apreiškiama aiški dalis (Korano), kurioje minima kova, matai tu (o Pranaše (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), kaip tie, kurių širdyse liga (kurių sielose abejonės, t. y. veidmainiai) žiūri į tave žvilgsniu apalpusiųjų (iš baimės) prieš mirtį. Geriau jiems (kurių širdyse abejonė)