فَإِذَا لَقِيتُمُ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ فَضَرْبَ ٱلرِّقَابِ حَتَّىٰٓ إِذَآ أَثْخَنتُمُوهُمْ فَشُدُّوا۟ ٱلْوَثَاقَ فَإِمَّا مَنًّۢا بَعْدُ وَإِمَّا فِدَآءً حَتَّىٰ تَضَعَ ٱلْحَرْبُ أَوْزَارَهَا ۚ ذَٰلِكَ وَلَوْ يَشَآءُ ٱللَّهُ لَٱنتَصَرَ مِنْهُمْ وَلَـٰكِن لِّيَبْلُوَا۟ بَعْضَكُم بِبَعْضٍۢ ۗ وَٱلَّذِينَ قُتِلُوا۟ فِى سَبِيلِ ٱللَّهِ فَلَن يُضِلَّ أَعْمَـٰلَهُمْ ٤

O kai jūs sutiksite tuos, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinės Tiesos) (ir išėjo kovoti prieš jus), tai (suduokite) smokite į (jų) kaklus. O kai jūs nuslopinsite juos, tai riškite tvirtai (belaisvius). Paskui (jūs galite parodyti belaisviams) arba malonė (juos išlaisvinkite), arba (paimkite už juos) išpirka, (arba galite paimti juos į vergus ar nubausti) kol karas nesudės savo naštos. Tokia (padėtis kovojančių neigiančių Absoliutinę Tiesą). O jei panorėtų Allahas, būtinai juos (neigiančius Absoliutinę Tiesą) nubaustų, tačiau (šis karas įvyko tam), kad išbandytų Jis vienus jūsų kitais. O tie (tikintieji), kurie buvo nužudyti Allaho Kelyje – tai neduos Allahas dingti jų darbams.