وَإِنِّى كُلَّمَا دَعَوْتُهُمْ لِتَغْفِرَ لَهُمْ جَعَلُوٓا۟ أَصَـٰبِعَهُمْ فِىٓ ءَاذَانِهِمْ وَٱسْتَغْشَوْا۟ ثِيَابَهُمْ وَأَصَرُّوا۟ وَٱسْتَكْبَرُوا۟ ٱسْتِكْبَارًۭا ٧

Iš tiesų, kiekvieną kartą, kai aš (pranašas (Nūhas (Nojus) (taika jam)) juos šaukiau (įtikėti į Tave), kad Tu jiems atleistum, jie kišosi savo pirštus į ausis ir užsidengdavo rūbais. Jie buvo atkaklūs (neigime Absoliutinės Tiesos) ir rodė didelį išdidumą.