وَشَدَدْنَا مُلْكَهُۥ وَءَاتَيْنَـٰهُ ٱلْحِكْمَةَ وَفَصْلَ ٱلْخِطَابِ ٢٠

Mes sustiprinome jo (pranašo Davūdo (Dovydo) (taika jam)) galią ir suteikėme jam išminties (pranašystės, teisingumo žodžiuose ir poelgiuose) ir nusprendžiantį žodį (gebėjimą priimti teisingus sprendimus ir įžvalgumą, taip pat aiškią kalbą).