وَلِسُلَيْمَـٰنَ ٱلرِّيحَ غُدُوُّهَا شَهْرٌۭ وَرَوَاحُهَا شَهْرٌۭ ۖ وَأَسَلْنَا لَهُۥ عَيْنَ ٱلْقِطْرِ ۖ وَمِنَ ٱلْجِنِّ مَن يَعْمَلُ بَيْنَ يَدَيْهِ بِإِذْنِ رَبِّهِۦ ۖ وَمَن يَزِغْ مِنْهُمْ عَنْ أَمْرِنَا نُذِقْهُ مِنْ عَذَابِ ٱلسَّعِيرِ ١٢

Ir (pranašui) Suleimanui (Saliamonui) (taika jam) (Mes padarėme pavaldų) vėją. Jo rytas (kelias, kuriuo šis vėjas nuėjo prieš pietus) yra mėnuo (raitelio kelias), ir vakaras (kelias po pietų) yra mėnuo (raitelio kelias). Ir Mes privertėme jam tekėti (išlydyto) vario fontaną. Ir iš džinų (Mes padarėme pavaldžius) tuos, kurie dirba prieš jį su jo Viešpaties leidimu; kas iš jų (iš džinų) nukrypsta nuo Mūsų nurodymo, Mes leisime jam paragauti Liepsnos (Pragaro) bausmės.