لَقَدْ كَانَ لِسَبَإٍۢ فِى مَسْكَنِهِمْ ءَايَةٌۭ ۖ جَنَّتَانِ عَن يَمِينٍۢ وَشِمَالٍۢ ۖ كُلُوا۟ مِن رِّزْقِ رَبِّكُمْ وَٱشْكُرُوا۟ لَهُۥ ۚ بَلْدَةٌۭ طَيِّبَةٌۭ وَرَبٌّ غَفُورٌۭ ١٥

Saba (gentis) savo gyvenvietėje (kuri buvo Jemene) turėjo Apreiškimą (nurodantį Allaho Galią): du sodus – (vienas) dešinėje ir (kitas) kairėje. (Ir pas juos ateidavo ragintojai, sakydami): „Valgykite iš savo Viešpaties aprūpinimo ir dėkokite Jam! (Galų gale, vieta, kurioje gyvenate, yra) gera šalis (su geru klimatu ir derlinga dirva) ir (galų gale, Allahas, yra Tas, Kurį vienintelį turite garbinti) – Atleidžiantis Viešpats (atleidžia, kai kreipiasi į Jį su atgaila)!“