فَقَالُوا۟ رَبَّنَا بَـٰعِدْ بَيْنَ أَسْفَارِنَا وَظَلَمُوٓا۟ أَنفُسَهُمْ فَجَعَلْنَـٰهُمْ أَحَادِيثَ وَمَزَّقْنَـٰهُمْ كُلَّ مُمَزَّقٍ ۚ إِنَّ فِى ذَٰلِكَ لَـَٔايَـٰتٍۢ لِّكُلِّ صَبَّارٍۢ شَكُورٍۢ ١٩

Ir jie (sabėjai) pasakė (kai jiems buvo nuobodi klestinčio gyvenimo monotonija): „O mūsų Viešpatie! Padidink atstumą tarp mūsų kelionių (tarp gyvenviečių)!“ – ir (tuo) jie padarė kankinimą sau. Ir Mes padarėme juos istorija (pamokančiu pamokslu) (tiems, kurie gyvens po jų) ir suplėšėme juos į gabalus (išbarstėme žemėje, kad jie negrįžtų). Iš tiesų, tai (kas atsitiko sabėjams) aiškus Apreiškimas kiekvienam, kuris yra kantrus (sunkumų akivaizdoje), (ir) dėkingas (Allahui) (už Jo Malonę)!