وَقَالَ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ لَا تَأْتِينَا ٱلسَّاعَةُ ۖ قُلْ بَلَىٰ وَرَبِّى لَتَأْتِيَنَّكُمْ عَـٰلِمِ ٱلْغَيْبِ ۖ لَا يَعْزُبُ عَنْهُ مِثْقَالُ ذَرَّةٍۢ فِى ٱلسَّمَـٰوَٰتِ وَلَا فِى ٱلْأَرْضِ وَلَآ أَصْغَرُ مِن ذَٰلِكَ وَلَآ أَكْبَرُ إِلَّا فِى كِتَـٰبٍۢ مُّبِينٍۢ ٣

Ir tie, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinės Tiesos), sakė: „Ta Valanda (Teismo dienos pradžia) pas mus neateis!“ Pasakyk (jiems) (o pasiuntiny Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Ne! Prisiekiu savo Viešpačiu, paslėptų dalykų Žinančiuoju, iš tiesų, ir be abejonės, tai (ši Valanda) ateis pas jus.“ Nuo Jo nebus paslėpta net dulkelės dalelė danguose ir žemėje, nei mažesnis už tai, nei didesnis už tai (niekas neliks Jo nepastebėtas), išskyrus tai, kas (visa tai jau parašyta) (vienoje) Aiškioje Knygoje („Kitaabin mubiin“ (Visų kūrinių Registro Knyga)),