وَمَآ أَرْسَلْنَا فِى قَرْيَةٍۢ مِّن نَّذِيرٍ إِلَّا قَالَ مُتْرَفُوهَآ إِنَّا بِمَآ أُرْسِلْتُم بِهِۦ كَـٰفِرُونَ ٣٤

Ir (nebuvo taip, kad) Mes nebūtume siuntę perspėtojo (pasiuntinio, kuris ragino įtikėti Allahu ir Jį garbinti) į (bet kurią) gyvenvietę, kad jos (gyvenvietės) gyventojai, gyvenantys prabangiai (atsidavusieji savo malonumams ir pramogoms), nesakytų: „Tikrai, mes neigiame tai, su kuo jūs esate atsiųsti!“