أَنِ ٱقْذِفِيهِ فِى ٱلتَّابُوتِ فَٱقْذِفِيهِ فِى ٱلْيَمِّ فَلْيُلْقِهِ ٱلْيَمُّ بِٱلسَّاحِلِ يَأْخُذْهُ عَدُوٌّۭ لِّى وَعَدُوٌّۭ لَّهُۥ ۚ وَأَلْقَيْتُ عَلَيْكَ مَحَبَّةًۭ مِّنِّى وَلِتُصْنَعَ عَلَىٰ عَيْنِىٓ ٣٩

„Padėk jį (savo sūnų – Mūsą (Mozę) (taika jam)) į skrynią ir paleisk jį kartu su srove (Nilo upės), ir tegul srovė išmeta jį į krantą; Mano priešas ir jo priešas paims jį (tavo sūnų). Ir Aš (Allahas) apdovanojau tave (o Mūsa (Moze) (taika jam)) Savo meile (kad žmonės tave mylėtų) ir kad tu būtum iškeltas Mano akyse (būtum Mano Globoje).