قَالُوا۟ مَآ أَخْلَفْنَا مَوْعِدَكَ بِمَلْكِنَا وَلَـٰكِنَّا حُمِّلْنَآ أَوْزَارًۭا مِّن زِينَةِ ٱلْقَوْمِ فَقَذَفْنَـٰهَا فَكَذَٰلِكَ أَلْقَى ٱلسَّامِرِىُّ ٨٧

Jie sakė: „(O Mūsa (Mozė) (taika jam)!) Mes nepažeidėme tau duoto pažado savo noru. Tačiau buvome apkrauti papuošalų našta iš tų žmonių (Firauno (Faraono) žmonių) (Šie papuošalai buvo pasiskolinti iš egiptiečių moterų dėl šventinės priežasties.) (Samarietis liepė mums atsinešti šių papuošalų, sakydamas, kad jie mums neleidžiami ir kad turėtume jų atsikratyti.). Ir mes juos (papuošalus) įmetėme (į duobę, kur degė ugnis). Taip pat įmetė ir „samarietis“ (žemę, kuri buvo iš po angelo Džibrilo (Gabrielio) (taika jam) arklio kanopos)“ (Samarietis buvo politeistas, kuris garbino karves. Jis veidmainiškai apsimetė esąs tikintysis monoteistas. Ir kai turėjo progą, susikūrė sau veršį, pradėjo jį garbinti ir kviesti į tokį garbinimą kitus.).