قَالَ فَٱذْهَبْ فَإِنَّ لَكَ فِى ٱلْحَيَوٰةِ أَن تَقُولَ لَا مِسَاسَ ۖ وَإِنَّ لَكَ مَوْعِدًۭا لَّن تُخْلَفَهُۥ ۖ وَٱنظُرْ إِلَىٰٓ إِلَـٰهِكَ ٱلَّذِى ظَلْتَ عَلَيْهِ عَاكِفًۭا ۖ لَّنُحَرِّقَنَّهُۥ ثُمَّ لَنَنسِفَنَّهُۥ فِى ٱلْيَمِّ نَسْفًا ٩٧

(Mūsa (Mozė) (taika jam)) pasakė (samarieti): „Eik šalin! Iš tiesų, (šiame) gyvenime turėsi pasakyti (visiems, kuriuos sutiksi): „Negalima liesti (nei man tavęs, nei tau manęs) (kad likusį gyvenimą gyventum vienišas ir tai yra kaip bausmė jau šiame gyvenime.)! Ir tikrai, tau (o samarieti) bus paskirtas (Allaho) terminas, kuris tau nebus pakeistas (ir tu jį pamatysi) (Teismo dieną) (kai gausi kitą bausmę). Ir pažvelk į savo dievybę, kurią gerbei (kurią garbinai): mes ją tikrai sudeginsime ir pelenais išbarstysime jūroje.“