بِسْمِ اللّٰهِ الرَّحْمٰنِ الرَّحِيْمِ

Allaho Maloningiausiojo (Absoliutinės Malonės Turėtojo), Gailestingiausiojo (Absoliutinio Gailestingumo Turėtojo) ³ vardu!

الٓمٓ

Elif. Laaaam. Miiiim. ^{4 5}

³ El- Rahman, (ﺍﻟﺮﺣﻤﻦ) El-Rahim (ﺍﻟﺮﺣﻴﻢ) žodžiuose panaudotas artikelis El – reiškia būdvardinio žodžio absoliutumą. Korane jis yra vartojamas tik Allaho būdvardžiui apibūdinti, kitiems Dievo kūriniams aprašyti jis nenaudojamas. Taip pat ir pranašams, ir angelams apibūdinti jis yra nevartojamas.

⁴ Korano 29 dalies pradžioje yra „Huruf-u Mukattaa“ raidžių jungtis. Kai ant raidės yra „MED“ ženklas (prailginimo ženklas – ࣤ~), reikia raidę tarti pailginant keturiais „Elif“ garsais, kai nėra ženklo, raidė skaitoma tik tariant jos pavadinimą.

⁵ Šios raidės – vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas, tik Allahas žino jų tikrą reikšmę.

ٱللَّهُ لَآ إِلَـٰهَ إِلَّا هُوَ ٱلْحَىُّ ٱلْقَيُّومُ ٢

Allahas – nėra (tikro) dievo, išskyrus Jį, (Jis) yra Pats Gyviausiasis (amžinas ir amžinai gyvas), Esantis (egzistuoja Pats Sau, Jo egzistavimas nepriklauso nuo nieko, ir Jo egzistavimas reikalingas visiems kitiems)!

نَزَّلَ عَلَيْكَ ٱلْكِتَـٰبَ بِٱلْحَقِّ مُصَدِّقًۭا لِّمَا بَيْنَ يَدَيْهِ وَأَنزَلَ ٱلتَّوْرَىٰةَ وَٱلْإِنجِيلَ ٣

Jis atsiuntė tau (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) Knygą (Koraną) su Tiesa (kurioje yra tik tiesa), (ir kuri yra) patvirtinanti tiesa to, kas buvo apreikšta (iš Allaho) prieš ją (prieš šią Knygą – Koraną). Ir Jis atsiuntė Tauratą (Torą) (pranašui Mūsai (Mozei) (taika jam)) ir Indžilį (Evangeliją) (pranašui Isai (Jėzui) (taika jam)) –

مِن قَبْلُ هُدًۭى لِّلنَّاسِ وَأَنزَلَ ٱلْفُرْقَانَ ۗ إِنَّ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ بِـَٔايَـٰتِ ٱللَّهِ لَهُمْ عَذَابٌۭ شَدِيدٌۭ ۗ وَٱللَّهُ عَزِيزٌۭ ذُو ٱنتِقَامٍ ٤

prieš (prieš Koraną), kaip (Tiesos) Vedimą (žinojimo šaltinį) žmonėms. Ir atsiuntė „furkan“ (galimybę, matant Allaho Apreiškimus, atskirti Absoliutinę Tiesą nuo melo) (knygą, skiriančią tiesą ir melą – Koraną). Tikrai tiems, kurie neigia Allaho Apreiškimus, yra (jiems paruošta) griežta bausmė. Iš tiesų, Allahas yra Didingas (ir) Atsilyginantis (atsižvelgiant į tuos, kurie atmeta Jo ženklus)!

إِنَّ ٱللَّهَ لَا يَخْفَىٰ عَلَيْهِ شَىْءٌۭ فِى ٱلْأَرْضِ وَلَا فِى ٱلسَّمَآءِ ٥

Iš tiesų, nuo Allaho nieko nėra paslėpta nei žemėje, nei danguje.

هُوَ ٱلَّذِى يُصَوِّرُكُمْ فِى ٱلْأَرْحَامِ كَيْفَ يَشَآءُ ۚ لَآ إِلَـٰهَ إِلَّا هُوَ ٱلْعَزِيزُ ٱلْحَكِيمُ ٦

Jis – Tas, Kuris supavidalina jus (jūsų motinų) įsčiose taip, kaip Jis nori. Nėra jokios dievybės (tikro dievo), išskyrus Jį, Visagalį, Išmintingiausiąjį!

هُوَ ٱلَّذِىٓ أَنزَلَ عَلَيْكَ ٱلْكِتَـٰبَ مِنْهُ ءَايَـٰتٌۭ مُّحْكَمَـٰتٌ هُنَّ أُمُّ ٱلْكِتَـٰبِ وَأُخَرُ مُتَشَـٰبِهَـٰتٌۭ ۖ فَأَمَّا ٱلَّذِينَ فِى قُلُوبِهِمْ زَيْغٌۭ فَيَتَّبِعُونَ مَا تَشَـٰبَهَ مِنْهُ ٱبْتِغَآءَ ٱلْفِتْنَةِ وَٱبْتِغَآءَ تَأْوِيلِهِۦ ۗ وَمَا يَعْلَمُ تَأْوِيلَهُۥٓ إِلَّا ٱللَّهُ ۗ وَٱلرَّٰسِخُونَ فِى ٱلْعِلْمِ يَقُولُونَ ءَامَنَّا بِهِۦ كُلٌّۭ مِّنْ عِندِ رَبِّنَا ۗ وَمَا يَذَّكَّرُ إِلَّآ أُو۟لُوا۟ ٱلْأَلْبَـٰبِ ٧

Tai Jis, Kuris atsiuntė tau (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) Knygą (Koraną). Kai kurie iš Apreiškimų (iš Korano Apreiškimų) yra „muhkam“ Apreiškimai (aiškūs ir apibrėžti pagal prasmę), kurie laikomi Knygos motina (pagrindine esme). Kiti Apreiškimai yra „miutešebbih“ (su daugybe reikšmių) (jie turi panašias reikšmes ir įvairias interpretacijas.). Bet tie, kurių širdyse yra pakraipa (nuo tiesos), tam kad padarytų „fitną“ (suirutę, neigimą Absoliutinės Tiesos, kovą prieš Islamą) ir padarytų jiems neatitinkančias interpretacijas (kurios prilygsta jų užgaidoms), siekia „miutešebbih“ (su daugybe reikšmių) Apreiškimų. Tačiau tik Allahas žino jų tikrąją prasmę. Ir tvirtai įsigilinę į žinias (tie, kurie turi įsitikinimą) sako: „Mes įtikėjome juo (Koranu); visi (visi Apreiškimai) yra iš mūsų Viešpaties.“ ⁶ Tačiau klauso (paraginimų) (gauna naudos iš šito) tik (sveiko) proto savininkai!

⁶ Kai kurių žodžio „ua’r-rasihuna“ pradžioje raidę „uau“ laiko jungtuku, tokiu atveju reikšmė būtų tokia: „Tačiau jo reikšmę žino tik Allahas ir tie, kurie pasiekia aukštą žinių lygį.“ Remiantis šiuo supratimu, Korano „mutašabbih“ Apreiškimo reikšmės bus išspręstos laikui bėgant ir tobulėjant mokslui.

„Muhkam“ ir „mutašabbih“ yra terminai; „muhkam“ Apreiškimai“ reiškia Apreiškimą, kurio prasmė aiškiai suprantama ir kuri nesukelia jokių dvejonių. Kita vertus, „mutašabbih“ Apreiškimai yra „muhkam“ priešingybė ir nurodo Apreiškimą, kurio prasmė nėra visiškai suprantama (galima suprasti skirtingai).

رَبَّنَا لَا تُزِغْ قُلُوبَنَا بَعْدَ إِذْ هَدَيْتَنَا وَهَبْ لَنَا مِن لَّدُنكَ رَحْمَةً ۚ إِنَّكَ أَنتَ ٱلْوَهَّابُ ٨

Jie sako: „O mūsų Viešpatie! Nenukreipk mūsų širdžių (nuo Tikrojo Tikėjimo) po to, kai nukreipei mus į Tikrąjį Kelią (suteikei mums Tikėjimą), ir nuo Savęs dovanok mums Malonę, iš tikrųjų, Tu esi visa Duodantis!

رَبَّنَآ إِنَّكَ جَامِعُ ٱلنَّاسِ لِيَوْمٍۢ لَّا رَيْبَ فِيهِ ۚ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يُخْلِفُ ٱلْمِيعَادَ ٩

(O) mūsų Viešpatie! Iš tiesų, Tu surinksi (visus) žmones tą Dieną (Teismo dieną), dėl kurios nekyla abejonių. Iš tiesų, Allahas nekeičia Savo Pažado!“

إِنَّ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ لَن تُغْنِىَ عَنْهُمْ أَمْوَٰلُهُمْ وَلَآ أَوْلَـٰدُهُم مِّنَ ٱللَّهِ شَيْـًۭٔا ۖ وَأُو۟لَـٰٓئِكَ هُمْ وَقُودُ ٱلنَّارِ ١٠

Tiesą sakant, tie, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą) (netikintieji) (neigia Tikrąjį Tikėjimą), niekuomet nesuteiks jokios naudos (neišgelbės jų) jiems (kurie tapo neigiančiaisiais Absoliutinę Tiesą) jų nuosavybė arba vaikami prieš Allahą (nuo Allaho bausmės) (tiek šiame pasaulyje, tiek Amžinajame gyvenime)! Ir tokie (kurie tapo neigiančiaisiais Absoliutinę Tiesą) – kuras Ugniai (Pragaro).

كَدَأْبِ ءَالِ فِرْعَوْنَ وَٱلَّذِينَ مِن قَبْلِهِمْ ۚ كَذَّبُوا۟ بِـَٔايَـٰتِنَا فَأَخَذَهُمُ ٱللَّهُ بِذُنُوبِهِمْ ۗ وَٱللَّهُ شَدِيدُ ٱلْعِقَابِ ١١

(Jų netikėjimas ir iš to išplaukianti bausmė) yra panašūs į tai, kas nutiko Firauno (Faraono) gaujai (su Firaunu (Faraonu) ir jo pakalikais)) ir (kaip atsitiko) toms (bendruomenėms), kurios (gyveno) prieš juos. Jie atmetė Mūsų Apreiškimus (aiškius įrodymus, kuriuos Allahas siuntė), ir Allahas suėmė (nubaudė) juos už jų nuodėmes (už netikėjimą ir užsispyrimą neigime). Ir (tikrai) Allahas yra Griežtas Bausmėje (tiems, kurie neatgailauja dėl neigimo ir nepaklusnumo Jam)!

قُل لِّلَّذِينَ كَفَرُوا۟ سَتُغْلَبُونَ وَتُحْشَرُونَ إِلَىٰ جَهَنَّمَ ۚ وَبِئْسَ ٱلْمِهَادُ ١٢

Sakyk (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) tiems, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą) (judėjams ir kitiems, kurie atsisakė jums padėti Badro mūšio dieną): „Netrukus (jau šiame pasaulyje) būsite nugalėti ir (Teismo dieną) (būsite) surinkti į Pragarą, ir (kokia) baisi yra ši (Ugninė) lova!

قَدْ كَانَ لَكُمْ ءَايَةٌۭ فِى فِئَتَيْنِ ٱلْتَقَتَا ۖ فِئَةٌۭ تُقَـٰتِلُ فِى سَبِيلِ ٱللَّهِ وَأُخْرَىٰ كَافِرَةٌۭ يَرَوْنَهُم مِّثْلَيْهِمْ رَأْىَ ٱلْعَيْنِ ۚ وَٱللَّهُ يُؤَيِّدُ بِنَصْرِهِۦ مَن يَشَآءُ ۗ إِنَّ فِى ذَٰلِكَ لَعِبْرَةًۭ لِّأُو۟لِى ٱلْأَبْصَـٰرِ ١٣

Jums (o įžūlūs ir užsispyrę Medinos judėjai) buvo Apreiškimas, kai dvi kariuomenės susitiko (prie Badro šulinio): viena kariuomenė kovojo Allaho (pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) ir jo bendražygių) kelyje, o kita (kariuomenė) neigiančioji (Absoliutinę Tiesą). Ir jie (neigiantieji Absoliutinę Tiesą) matė juos (įtikėjusius) dvigubai didesnius (nei buvo iš tikrųjų). Ir iš tiesų, Allahas suteikia Savo Pagalbą kam nori (Jis tai padarė, kad padėtų įtikintiesiems). Iš tiesų, tai (kas atsitiko) yra pamokymas įžvalgiesiems (tiems, kurie teisingai mato ir supranta įvykius ir dalykus)!

زُيِّنَ لِلنَّاسِ حُبُّ ٱلشَّهَوَٰتِ مِنَ ٱلنِّسَآءِ وَٱلْبَنِينَ وَٱلْقَنَـٰطِيرِ ٱلْمُقَنطَرَةِ مِنَ ٱلذَّهَبِ وَٱلْفِضَّةِ وَٱلْخَيْلِ ٱلْمُسَوَّمَةِ وَٱلْأَنْعَـٰمِ وَٱلْحَرْثِ ۗ ذَٰلِكَ مَتَـٰعُ ٱلْحَيَوٰةِ ٱلدُّنْيَا ۖ وَٱللَّهُ عِندَهُۥ حُسْنُ ٱلْمَـَٔابِ ١٤

Papuošta (pagražinta) žmonių jausminga aistra moterims, sūnums, auksui ir prikrautiems kintarams (kintaras yra dvylika tūkstančių uncijų sidabro, kurių kiekviena uncija yra geresnė už tai, kas yra tarp dangaus ir žemės) auksui, sidabrui (pinigams) ir pažymėtiems (kilmingiems) arkliams, galvijams (kupranugariams, karvėms, avims) ir pasėliams. Tačiau tai yra dalykai, kurie suteikia laikiną šio pasaulio gyvenimo naudą. Tačiau geriausias lygis yra pasiekti Allahą (Jo apdovanojimą – Rojų).

قُلْ أَؤُنَبِّئُكُم بِخَيْرٍۢ مِّن ذَٰلِكُمْ ۚ لِلَّذِينَ ٱتَّقَوْا۟ عِندَ رَبِّهِمْ جَنَّـٰتٌۭ تَجْرِى مِن تَحْتِهَا ٱلْأَنْهَـٰرُ خَـٰلِدِينَ فِيهَا وَأَزْوَٰجٌۭ مُّطَهَّرَةٌۭ وَرِضْوَٰنٌۭ مِّنَ ٱللَّهِ ۗ وَٱللَّهُ بَصِيرٌۢ بِٱلْعِبَادِ ١٥

Pasakyk (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Ar Man jums (o žmonės) papasakoti apie ką nors geresnio negu tai (apie tai, kas yra šiame pasaulyje)? Tiems, kurie saugojosi (Allaho bausmės) (vykdo Jo nurodymus ir nutolsta nuo to, ką Jis uždraudė), jų Viešpats turi Sodus (Rojų), (kur) po kuriais upės teka (po aukštais rūmais ir medžių šešėliais), jie ten liks nuolat (visada), – ir skaistūs (iš kurių neišeina nieko nešvaraus, nei melo, nei nuodėmių, nei nepaklusnumo) jų sutuoktiniai ir (jiems Rojuje bus suteikta net daugiau nei visa tai) – Allaho Palaiminimas. Iš tiesų, Allahas mato Savo vergus –

ٱلَّذِينَ يَقُولُونَ رَبَّنَآ إِنَّنَآ ءَامَنَّا فَٱغْفِرْ لَنَا ذُنُوبَنَا وَقِنَا عَذَابَ ٱلنَّارِ ١٦

-tuos, kurie sako: „O mūsų Viešpatie! Iš tiesų, mes įtikėjome (Tavimi) (ir sekėme Tavo pasiuntinį). Atleisk mums mūsų nuodėmes ir apsaugok mus nuo Ugnies (Pragaro) bausmės!“

ٱلصَّـٰبِرِينَ وَٱلصَّـٰدِقِينَ وَٱلْقَـٰنِتِينَ وَٱلْمُنفِقِينَ وَٱلْمُسْتَغْفِرِينَ بِٱلْأَسْحَارِ ١٧

– kantrius (paklusdami Jam, pasisaugojančius nuo nepaklusnumo Jam, kai juos ištinka bėda), sakančius tiesą (savo kalbose ir poelgiuose), visiškai paklūstančius (Jam), išleidžiančius (savo turtus Jo pritarimui), prašančius atleidimo – aušros metu (nakties pabaigoje).

شَهِدَ ٱللَّهُ أَنَّهُۥ لَآ إِلَـٰهَ إِلَّا هُوَ وَٱلْمَلَـٰٓئِكَةُ وَأُو۟لُوا۟ ٱلْعِلْمِ قَآئِمًۢا بِٱلْقِسْطِ ۚ لَآ إِلَـٰهَ إِلَّا هُوَ ٱلْعَزِيزُ ٱلْحَكِيمُ ١٨

Allahas (Pats) liudija, kad nėra kito dievo, išskyrus Jį. Visi angelai ir mokslo žinovai liudija, kad nėra kito, išskyrus Jį, tik Jis yra Didingiausiasis, Išmintingiausiasis!

إِنَّ ٱلدِّينَ عِندَ ٱللَّهِ ٱلْإِسْلَـٰمُ ۗ وَمَا ٱخْتَلَفَ ٱلَّذِينَ أُوتُوا۟ ٱلْكِتَـٰبَ إِلَّا مِنۢ بَعْدِ مَا جَآءَهُمُ ٱلْعِلْمُ بَغْيًۢا بَيْنَهُمْ ۗ وَمَن يَكْفُرْ بِـَٔايَـٰتِ ٱللَّهِ فَإِنَّ ٱللَّهَ سَرِيعُ ٱلْحِسَابِ ١٩

Iš tiesų, Allaho religija (kuria Jis yra patenkintas ir su kuria Jis siuntė pasiuntinius) yra Islamas (visiškas paklusimas Allahui). Ir tie, kuriems buvo duotos Knygos (judėjai ir krikščionys), išsiskirstė (tikėjimo prieštaravimuose ir nuostatų klausimais ir išsiskyrė į įvairias nuomones) tik po to, kai jiems atėjo žinios (iš Allaho), iš piktavališko pavydo tarpusavyje. O jei kas nors parodys neigimą Allaho Apreiškimais (kurie rodo, kad tik Jis yra visko Viešpats), tuomet (iš tikrųjų) Allahas greitai atsiskaito (ir Jis atlygins jiems už jų darbus)!

فَإِنْ حَآجُّوكَ فَقُلْ أَسْلَمْتُ وَجْهِىَ لِلَّهِ وَمَنِ ٱتَّبَعَنِ ۗ وَقُل لِّلَّذِينَ أُوتُوا۟ ٱلْكِتَـٰبَ وَٱلْأُمِّيِّـۧنَ ءَأَسْلَمْتُمْ ۚ فَإِنْ أَسْلَمُوا۟ فَقَدِ ٱهْتَدَوا۟ ۖ وَّإِن تَوَلَّوْا۟ فَإِنَّمَا عَلَيْكَ ٱلْبَلَـٰغُ ۗ وَٱللَّهُ بَصِيرٌۢ بِٱلْعِبَادِ ٢٠

Jei jie ginčijasi su tavimi (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (apie monoteizmą), sakyk: „Aš atidaviau savo veidą tik Allahui (tik Jį vieną pripažįstu tikru dievu) kartu su tais, kurie pasekė paskui mane (tikinčiaisiais).“ Sakyk tiems, kuriems duotos Knygos, taip pat neišsilavinusiems žmonėms: „Ar atsivertėte į islamą? (Ar priėmėte jūs paklusnumą Allahui)“. Jei jie atsivers į islamą, jie eis Tiesiu (tikru) keliu. Bet jei jie nusisuks, tuomet tau (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) patikėtas tik Apreiškimo (žinių) perdavimas (tai tavo pareiga). Allahas mato Savo vergus.

إِنَّ ٱلَّذِينَ يَكْفُرُونَ بِـَٔايَـٰتِ ٱللَّهِ وَيَقْتُلُونَ ٱلنَّبِيِّـۧنَ بِغَيْرِ حَقٍّۢ وَيَقْتُلُونَ ٱلَّذِينَ يَأْمُرُونَ بِٱلْقِسْطِ مِنَ ٱلنَّاسِ فَبَشِّرْهُم بِعَذَابٍ أَلِيمٍ ٢١

Iš tiesų, tie, kurie neigia Allaho Apreiškimus (atmeta aiškius Allaho duotus įrodymus) ir žudo (jiems atsiųstus) pranašus be teisės ir žudo tuos žmones, kurie sako teisingumą (kurie seka pranašų keliu ir moko žmoniją teisaus elgesio), pranešk jiems apie skausmingą bausmę!

أُو۟لَـٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ حَبِطَتْ أَعْمَـٰلُهُمْ فِى ٱلدُّنْيَا وَٱلْـَٔاخِرَةِ وَمَا لَهُم مِّن نَّـٰصِرِينَ ٢٢

Tokie yra tie, kurių visi poelgiai (darbai) (šiame) pasaulyje ir (Amžinajame) gyvenime tapo beprasmiški, ir jiems nėra pagalbininkų (kas išgelbėtų nuo Allaho bausmės)!

أَلَمْ تَرَ إِلَى ٱلَّذِينَ أُوتُوا۟ نَصِيبًۭا مِّنَ ٱلْكِتَـٰبِ يُدْعَوْنَ إِلَىٰ كِتَـٰبِ ٱللَّهِ لِيَحْكُمَ بَيْنَهُمْ ثُمَّ يَتَوَلَّىٰ فَرِيقٌۭ مِّنْهُمْ وَهُم مُّعْرِضُونَ ٢٣

Argi nematei (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) tų, kuriems buvo suteikta dalis Knygos (judėjai, kurie žino, kad tai, su kuo tu atėjai, yra tiesa)? Jie pašaukti į Allaho Knygą (prie to, kas sakoma Korane), kad ji (Knyga) nuspręstų tarp jų (dėl ko jų nuomonės išsiskyrė). Tada (kai tai neatitinka jų užgaidų) kai kurie iš jų nepatenkinti (Allaho sprendimo) nusisuka (nuo tiesos).

ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمْ قَالُوا۟ لَن تَمَسَّنَا ٱلنَّارُ إِلَّآ أَيَّامًۭا مَّعْدُودَٰتٍۢ ۖ وَغَرَّهُمْ فِى دِينِهِم مَّا كَانُوا۟ يَفْتَرُونَ ٢٤

Tai (jų nusisukimas nuo tiesos) yra todėl, kad jie sakė: „Ugnis (Pragaras) mūsų niekada nepalies, išskyrus suskaičiuotas dienas.“ Ir suviliojo (apgavo) juos dėl jų religijos, tai ką jie išsigalvojo (jų klaidinga religija).

فَكَيْفَ إِذَا جَمَعْنَـٰهُمْ لِيَوْمٍۢ لَّا رَيْبَ فِيهِ وَوُفِّيَتْ كُلُّ نَفْسٍۢ مَّا كَسَبَتْ وَهُمْ لَا يُظْلَمُونَ ٢٥

O kas bus, kai Mes surinksime juos tai Dienai (Teismo dienai), dėl kurios nėra jokių abejonių, kai kiekvienai sielai bus suteikta pilnai (atlygis) už tai, ką ji įgijo (uždirbo) ir kai jų atžvilgiu nebus padaryti kankinimai (bus įvykdytas teisingumas) (su jais nebus pasielgta neteisingai)?

قُلِ ٱللَّهُمَّ مَـٰلِكَ ٱلْمُلْكِ تُؤْتِى ٱلْمُلْكَ مَن تَشَآءُ وَتَنزِعُ ٱلْمُلْكَ مِمَّن تَشَآءُ وَتُعِزُّ مَن تَشَآءُ وَتُذِلُّ مَن تَشَآءُ ۖ بِيَدِكَ ٱلْخَيْرُ ۖ إِنَّكَ عَلَىٰ كُلِّ شَىْءٍۢ قَدِيرٌۭ ٢٦

Pasakyk (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „O Allahai, viso turto Tikrasis Savininke! Duodi turtą (ir valdžią) tam, kam Tu nori, o iš ko nori, Tu atimi. Tu aukštini, ką nori, ir Tu žemini, kurį nori. Tavo Rankose visas gėris. Iš tiesų, Tu esi Visagalis.

تُولِجُ ٱلَّيْلَ فِى ٱلنَّهَارِ وَتُولِجُ ٱلنَّهَارَ فِى ٱلَّيْلِ ۖ وَتُخْرِجُ ٱلْحَىَّ مِنَ ٱلْمَيِّتِ وَتُخْرِجُ ٱلْمَيِّتَ مِنَ ٱلْحَىِّ ۖ وَتَرْزُقُ مَن تَشَآءُ بِغَيْرِ حِسَابٍۢ ٢٧

Tu (o Allahai) priverti naktį įeiti į dieną ir Tu priverti dieną įeiti į naktį (keisdamas dienos ir nakties trukmę priklausomai nuo metų laiko) ir išvedi gyvąjį iš negyvojo (žmogų iš sėklos, paukštį iš kiaušinio, augalus iš sėklų…), ir Tu išvedi iš gyvųjų negyvą (sėklą iš žmogaus, kiaušinį iš paukščio) ir suteiki aprūpinimą kam Tu nori neskaičiuodamas!“

لَّا يَتَّخِذِ ٱلْمُؤْمِنُونَ ٱلْكَـٰفِرِينَ أَوْلِيَآءَ مِن دُونِ ٱلْمُؤْمِنِينَ ۖ وَمَن يَفْعَلْ ذَٰلِكَ فَلَيْسَ مِنَ ٱللَّهِ فِى شَىْءٍ إِلَّآ أَن تَتَّقُوا۟ مِنْهُمْ تُقَىٰةًۭ ۗ وَيُحَذِّرُكُمُ ٱللَّهُ نَفْسَهُۥ ۗ وَإِلَى ٱللَّهِ ٱلْمَصِيرُ ٢٨

Tegul įtikintieji nesirenka neigiančiųjų (Absoliutinę Tiesą) savo išrinktaisiais (atstovais, globėjais) vietoje įtikinčiųjų. Ir kas tai daro, jis neturi nieko bendra su Allahu (Visagalis Allahas atsisako jų), išskyrus tuos atvejus, kai jie bijosi dėl saugumo (Visagalis Allahas leidžia sudaryti su jais paliaubas, kai dėl jų kyla pavojus, iki to laiko, kai jūs tapsite stiprūs. Negalima viduje turėti atsargumo ketinimo (intencijos), galima saugotis tik išoriškai). Ir Allahas įspėja jus nuo Savęs, ir pas Allahą (galutinis) sugrįžimas.

قُلْ إِن تُخْفُوا۟ مَا فِى صُدُورِكُمْ أَوْ تُبْدُوهُ يَعْلَمْهُ ٱللَّهُ ۗ وَيَعْلَمُ مَا فِى ٱلسَّمَـٰوَٰتِ وَمَا فِى ٱلْأَرْضِ ۗ وَٱللَّهُ عَلَىٰ كُلِّ شَىْءٍۢ قَدِيرٌۭ ٢٩

Pasakyk (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Ar jūs slepiate, kas yra jūsų krūtinėse (sielose), ar atskleidžiate tai, Allahas žino viską. Iš tikrųjų, Jis žino viską, kas yra danguose ir žemėje, ir Allahas Visagalis.“

يَوْمَ تَجِدُ كُلُّ نَفْسٍۢ مَّا عَمِلَتْ مِنْ خَيْرٍۢ مُّحْضَرًۭا وَمَا عَمِلَتْ مِن سُوٓءٍۢ تَوَدُّ لَوْ أَنَّ بَيْنَهَا وَبَيْنَهُۥٓ أَمَدًۢا بَعِيدًۭا ۗ وَيُحَذِّرُكُمُ ٱللَّهُ نَفْسَهُۥ ۗ وَٱللَّهُ رَءُوفٌۢ بِٱلْعِبَادِ ٣٠

Tą Dieną (Teismo dieną), kai kiekviena siela ras paruoštus savo gerus ir blogus darbus (atliktus šiame pasaulyje), ji trokš, kad tarp jos ir jos blogio būtų didžiulis atstumas. Iš tiesų, Allahas įspėja jus nuo Savęs (saugokitės Jo Pykčio) ir (tuo pačiu žinokite, kad) Allahas yra Užjaučiantis Savo vergus!

قُلْ إِن كُنتُمْ تُحِبُّونَ ٱللَّهَ فَٱتَّبِعُونِى يُحْبِبْكُمُ ٱللَّهُ وَيَغْفِرْ لَكُمْ ذُنُوبَكُمْ ۗ وَٱللَّهُ غَفُورٌۭ رَّحِيمٌۭ ٣١

Pasakyk (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Jei jūs tikrai mylite Allahą, tada sekite mane, (tada) Allahas mylės jus ir atleis jums jūsų nuodėmes.“ Allahas Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

قُلْ أَطِيعُوا۟ ٱللَّهَ وَٱلرَّسُولَ ۖ فَإِن تَوَلَّوْا۟ فَإِنَّ ٱللَّهَ لَا يُحِبُّ ٱلْكَـٰفِرِينَ ٣٢

Pasakyk (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Pakluskite Allahui (sekite Jo Knygą) ir pasiuntiniui (Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (sekite jo keliu)! Ir jei jie nusigręžia, tada (žinokite, kad), iš tiesų, Allahas nemyli neigiančiųjų (Absoliutinę Tiesą)!“

إِنَّ ٱللَّهَ ٱصْطَفَىٰٓ ءَادَمَ وَنُوحًۭا وَءَالَ إِبْرَٰهِيمَ وَءَالَ عِمْرَٰنَ عَلَى ٱلْعَـٰلَمِينَ ٣٣

Iš tiesų, Allahas išsirinko Adamą (Adomą) (taika jam), Nūhą (Nojų) (taika jam), Ibrahimo (Abraomo) (taika jam) šeimą (giminę) bei Imrano (Amramo) šeimą (giminę) virš pasaulių (virš tų žmonių, kurie gyveno savo laiku, atsiųsdamas jiems pranašus bei Apreiškimus, tuo pačiu suteikė jiems ir atsakomybę už tai).

ذُرِّيَّةًۢ بَعْضُهَا مِنۢ بَعْضٍۢ ۗ وَٱللَّهُ سَمِيعٌ عَلِيمٌ ٣٤

Jie yra vieni kitų palikuonys (visi jie buvo monoteistai ir to paties įsitikinimo). Ir (iš tiesų) Allahas yra viską Girdintis ir viską Žinantis!

إِذْ قَالَتِ ٱمْرَأَتُ عِمْرَٰنَ رَبِّ إِنِّى نَذَرْتُ لَكَ مَا فِى بَطْنِى مُحَرَّرًۭا فَتَقَبَّلْ مِنِّىٓ ۖ إِنَّكَ أَنتَ ٱلسَّمِيعُ ٱلْعَلِيمُ ٣٥

(Primink žmonėms, o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) kai (kartą) Imrano (Mariemos (Marijos) motina) žmona pasakė: „Viešpatie! Iš tiesų, aš tau duodu įžadą, kad tai, kas mano įsčiose, atsilaisvins (nuo kitų įsipareigojimų, ji manė, kad turės sūnų, ir davė įžadą, kad jį atiduos tik Viešpačio tarnystei). Priimk iš manęs (mano įžadą) – (nes), iš tiesų, Tu esi viską Girdintis, viską žinantis.“

فَلَمَّا وَضَعَتْهَا قَالَتْ رَبِّ إِنِّى وَضَعْتُهَآ أُنثَىٰ وَٱللَّهُ أَعْلَمُ بِمَا وَضَعَتْ وَلَيْسَ ٱلذَّكَرُ كَٱلْأُنثَىٰ ۖ وَإِنِّى سَمَّيْتُهَا مَرْيَمَ وَإِنِّىٓ أُعِيذُهَا بِكَ وَذُرِّيَّتَهَا مِنَ ٱلشَّيْطَـٰنِ ٱلرَّجِيمِ ٣٦

Kai ji (Imrano žmona) ją pagimdė, ji (nuliūdusi) pasakė: „O mano Viešpatie! Aš pagimdžiau mergaitę (kuri yra netinkama tarnauti šventykloje)!“ Bet Allahas geriausiai žinojo tai, ką ji išnešiojo. (Imrano žmona pasakė) „Berniukas niekaip negali būti kaip mergaitė ir aš pavadinsiu ją Marjem (Marija) ir aš ieškau prieglaudos pas Tave ir patikėsiu ją ir jos palikuonis Tavo apsaugai nuo išvaryto ir sumušto (prakeikto) šaitano (šėtono)“.

فَتَقَبَّلَهَا رَبُّهَا بِقَبُولٍ حَسَنٍۢ وَأَنۢبَتَهَا نَبَاتًا حَسَنًۭا وَكَفَّلَهَا زَكَرِيَّا ۖ كُلَّمَا دَخَلَ عَلَيْهَا زَكَرِيَّا ٱلْمِحْرَابَ وَجَدَ عِندَهَا رِزْقًۭا ۖ قَالَ يَـٰمَرْيَمُ أَنَّىٰ لَكِ هَـٰذَا ۖ قَالَتْ هُوَ مِنْ عِندِ ٱللَّهِ ۖ إِنَّ ٱللَّهَ يَرْزُقُ مَن يَشَآءُ بِغَيْرِ حِسَابٍ ٣٧

Ir jos Viešpats priėmė ją su geru priėmimu (Visagalis Allahas priėmė motinos Marjem įžadą) ir užaugino ją (Marjem) greit augančią (ji augo neįprastai greitai) ir patikėjo (Marjem) Zakarijai (Zacharijui) (Marjem motinos broliui) (Marijos tėvas mirė anksčiau nei ji gimė. Kai Marjem gimė, jos motina maitino ją krūtimi, suvyniojo į vytinius vystyklus ir išsiuntė pas teisiuosius iš Izraelio (Jakūbo) (taika jam) palikuonių). Kiekvienas iš jų norėjo perimti Marjem (Marijos) globą. Tačiau Visagalis Allahas nusprendė, kad ją turėtų globoti Zakarija (Zacharijus) – jos dėdė iš motinos pusės) (mamos brolis) (nes Marjemos (Marijos) motina dėl savo įžado negalėjo palikti dukters su savimi) (Kai ji užaugo, Zakarija (Zacharijo) apgyvendino ją altoriuje, kad ji ten melstųsi savo Viešpačiui). Kai Zakarija (Zacharijus) ateidavo į maldos namus (kur ji gyvendavo ir meldėsi) (tam, kad pamaitintų ją), jis rasdavo pas ją maisto (žiemą ji turėjo vasarinių vaisių, o vasarą – žieminių vaisių). (Zakarija (Zacharijus)) paklausė: „O Marjem (Marija)! Iš kur tai gavai? Ji pasakė: „Tai nuo Allaho. Iš tiesų, Allahas (iš Savo Dosnumo) maitina, ką nori, neskaičiuodamas!“

هُنَالِكَ دَعَا زَكَرِيَّا رَبَّهُۥ ۖ قَالَ رَبِّ هَبْ لِى مِن لَّدُنكَ ذُرِّيَّةًۭ طَيِّبَةً ۖ إِنَّكَ سَمِيعُ ٱلدُّعَآءِ ٣٨

Tada Zakarija (Zacharijus) pašaukė savo Viešpatį (kreipėsi į savo Viešpatį su malda), sakydamas: „Viešpatie! Duok man gražią atžalą iš Savęs, nes Tu Išgirsti maldą (to, kas kreipiasi į Tave)!“ (Kai Zakarija pamatė Allaho Gailestingumą, kurį Jis parodė Marjem, jis nusprendė prašyti Visagalio, kad padovanotų jam vaiką, nors kiti jo padėties žmonės nebesitiki susilaukti palikuonių).

فَنَادَتْهُ ٱلْمَلَـٰٓئِكَةُ وَهُوَ قَآئِمٌۭ يُصَلِّى فِى ٱلْمِحْرَابِ أَنَّ ٱللَّهَ يُبَشِّرُكَ بِيَحْيَىٰ مُصَدِّقًۢا بِكَلِمَةٍۢ مِّنَ ٱللَّهِ وَسَيِّدًۭا وَحَصُورًۭا وَنَبِيًّۭا مِّنَ ٱلصَّـٰلِحِينَ ٣٩

Ir angelai paskelbė jam (Zakarijai (Zacharijui)), kai jis stovėjo ir atlikinėjo „saliat“ (privalomą paros maldą) maldos namuose: „Allahas džiugina tave naujienomis apie Jahją (Joną) (taika jam), (kuris) patvirtins Allaho Žodžio tiesą (Žodis nuo Allaho yra Dievo pranašas Isa (Jėzus) (taika jam)), tamstas (Jahja (taika jam) užims aukštą vietą savo tautoje), susilaikantis (kuris neieško nuodėmių ir nesilaiko savo žemų troškimų) ir pranašas iš teisiųjų!“

قَالَ رَبِّ أَنَّىٰ يَكُونُ لِى غُلَـٰمٌۭ وَقَدْ بَلَغَنِىَ ٱلْكِبَرُ وَٱمْرَأَتِى عَاقِرٌۭ ۖ قَالَ كَذَٰلِكَ ٱللَّهُ يَفْعَلُ مَا يَشَآءُ ٤٠

(Zakarija (Zacharijus)) pasakė (su džiaugsmu ir nusistebėjimu): „Viešpatie! Kaip aš turėsiu berniuką, kai senatvė jau mane pasiekė, o mano žmona nevaisinga? (Angelas) pasakė: „Iš tiesų, Allahas daro, ką nori“.

قَالَ رَبِّ ٱجْعَل لِّىٓ ءَايَةًۭ ۖ قَالَ ءَايَتُكَ أَلَّا تُكَلِّمَ ٱلنَّاسَ ثَلَـٰثَةَ أَيَّامٍ إِلَّا رَمْزًۭا ۗ وَٱذْكُر رَّبَّكَ كَثِيرًۭا وَسَبِّحْ بِٱلْعَشِىِّ وَٱلْإِبْكَـٰرِ ٤١

Jis (Zakarija (Zacharijus)) pasakė: „O Viešpatie! Duok man ženklą (patvirtindamas tiesą to, ką angelai man pasakė)! Jis pasakė: „Tu (o Zakarija) negalėsi kalbėti su žmonėmis tris dienas, išskyrus ženklų kalbą (nors tuo pačiu būsi sveikas) ir tai bus tau ženklas. Ir (todėl) daug prisimink (garbink) savo Viešpatį ir šlovink vakarais ir rytais.“

وَإِذْ قَالَتِ ٱلْمَلَـٰٓئِكَةُ يَـٰمَرْيَمُ إِنَّ ٱللَّهَ ٱصْطَفَىٰكِ وَطَهَّرَكِ وَٱصْطَفَىٰكِ عَلَىٰ نِسَآءِ ٱلْعَـٰلَمِينَ ٤٢

Ir štai angelai pasakė: „O Marjem (Marija)! Iš tiesų, Allahas išrinko (tave garbinimui ir paklusnumui) ir apvalė tave (nuo nuodėmių ir blogų dorovės savybių) ir išrinko tave virš pasaulio moterų (dėl to, kad tik tu turėsi sūnų be vyro dalyvavimo).

يَـٰمَرْيَمُ ٱقْنُتِى لِرَبِّكِ وَٱسْجُدِى وَٱرْكَعِى مَعَ ٱلرَّٰكِعِينَ ٤٣

O Marjem (Marija)! Visiškai paklusk savo Viešpačiui ir nusilenk iki žemės (daryk nusilenkimus iki žemės „sedžde“) ir nusilenk (daryk juosmens nusilenkimus „rukiu“) kartu su besilenkiančiais (tai padėka Allahui už palaiminimus, kuriuos Jis tau suteikė)“.

ذَٰلِكَ مِنْ أَنۢبَآءِ ٱلْغَيْبِ نُوحِيهِ إِلَيْكَ ۚ وَمَا كُنتَ لَدَيْهِمْ إِذْ يُلْقُونَ أَقْلَـٰمَهُمْ أَيُّهُمْ يَكْفُلُ مَرْيَمَ وَمَا كُنتَ لَدَيْهِمْ إِذْ يَخْتَصِمُونَ ٤٤

Tai (kas pasakyta apie šiuos įvykius) yra iš pasakojimų apie paslėptus, kuriuos Mes (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) suteikiame tau per Apreiškimus. Ir (juk) tu nebuvai su jais, kai (kiekvienas iš jų norėjo tapti globėju Marjem (Marijos)) jie (nusprendė traukti burtą) metė savo rašymo lazdas: (norėdami nuspręsti), kuris iš jų bus globėju Marjem (Marijos) (norėdamas) tokiu būdu gauti aukštą atlygį iš Allaho). Ir tu (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) nebuvai su jais, tuomet kai jie dėl to ginčijosi.

إِذْ قَالَتِ ٱلْمَلَـٰٓئِكَةُ يَـٰمَرْيَمُ إِنَّ ٱللَّهَ يُبَشِّرُكِ بِكَلِمَةٍۢ مِّنْهُ ٱسْمُهُ ٱلْمَسِيحُ عِيسَى ٱبْنُ مَرْيَمَ وَجِيهًۭا فِى ٱلدُّنْيَا وَٱلْـَٔاخِرَةِ وَمِنَ ٱلْمُقَرَّبِينَ ٤٥

(Ir tavęs, o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima), ten nebuvo) kai angelai pasakė: „O Marjem (Marija)! Iš tiesų, Allahas džiugina tave žiniomis apie Jo Žodį (apie tavo sūnų, kuris atsiras pagal Jo Žodį: „Būk! ir tai Yra!“), kurio vardas yra Mesijas Isa (Jėzus), Marjemos (Marijos) sūnus. Jis bus gerbiamas šiame pasaulyje ir (Amžinajame) gyvenime ir bus vienas iš artimų (Allahui) (Teismo dieną).

وَيُكَلِّمُ ٱلنَّاسَ فِى ٱلْمَهْدِ وَكَهْلًۭا وَمِنَ ٱلصَّـٰلِحِينَ ٤٦

Ir jis (Isa (Jėzus) (taika jam)) kalbės žmonėms lopšyje ir (jis kalbės, kai taps) suaugęs (duos žmonėms tai, ką Allahas jam duoda per apreiškimą), ir jis bus iš teisiųjų“.

قَالَتْ رَبِّ أَنَّىٰ يَكُونُ لِى وَلَدٌۭ وَلَمْ يَمْسَسْنِى بَشَرٌۭ ۖ قَالَ كَذَٰلِكِ ٱللَّهُ يَخْلُقُ مَا يَشَآءُ ۚ إِذَا قَضَىٰٓ أَمْرًۭا فَإِنَّمَا يَقُولُ لَهُۥ كُن فَيَكُونُ ٤٧

Ji (Marjem (Marija)) sakė: „O mano Viešpatie! Kaip aš turėsiu sūnų, kai joks vyras nėra palietęs manęs (nes nesu ištekėjusi ir ne paleistuvė)?“ Jis (angelas Džibrilas (taika jam)) pasakė (jai): „Taigi Allahas kuria tai, ką Jis nori, ir kada Jis ką nors nusprendžia, Jis tik pasako: „Būk! ir tai Yra!“

وَيُعَلِّمُهُ ٱلْكِتَـٰبَ وَٱلْحِكْمَةَ وَٱلتَّوْرَىٰةَ وَٱلْإِنجِيلَ ٤٨

Ir Jis (Allahas) išmokys jį (Isą (Jėzų) (taika jam) (be mokytojo)) rašyti ir išminties (teisingumo kalboje ir poelgiuose), o Taurato (Toros) (suteiks jam teisingą Toros suvokimą) ir Indžilio (Evangelijos) (apreikš šią Knygą jam),

وَرَسُولًا إِلَىٰ بَنِىٓ إِسْرَٰٓءِيلَ أَنِّى قَدْ جِئْتُكُم بِـَٔايَةٍۢ مِّن رَّبِّكُمْ ۖ أَنِّىٓ أَخْلُقُ لَكُم مِّنَ ٱلطِّينِ كَهَيْـَٔةِ ٱلطَّيْرِ فَأَنفُخُ فِيهِ فَيَكُونُ طَيْرًۢا بِإِذْنِ ٱللَّهِ ۖ وَأُبْرِئُ ٱلْأَكْمَهَ وَٱلْأَبْرَصَ وَأُحْىِ ٱلْمَوْتَىٰ بِإِذْنِ ٱللَّهِ ۖ وَأُنَبِّئُكُم بِمَا تَأْكُلُونَ وَمَا تَدَّخِرُونَ فِى بُيُوتِكُمْ ۚ إِنَّ فِى ذَٰلِكَ لَـَٔايَةًۭ لَّكُمْ إِن كُنتُم مُّؤْمِنِينَ ٤٩

ir (paskirs jį) pasiuntiniu Izraelio (Jakubo) (taika jam)) vaikams (palikuoniams). (Ir Isa (Jėzus) (taika jam) pranašas jiems pasakys): „Iš tiesų, aš atėjau pas jus su Apreiškimu (ženklu – gebėjimu daryti stebuklus) iš jūsų Viešpaties (kuris yra įrodymas, kad aš tikrai esu Jo pasiuntinys). Iš tiesų, aš padarysiu jums molinę paukščio figūrą ir papūsiu į ją, ir su Allaho leidimu ji taps (tikru) paukščiu. Ir aš išgydysiu akluosius (nuo gimimo), raupsuotus ir atgaivinsiu mirusiuosius su Allaho leidimu. Ir aš jums pasakysiu, ką valgote ir ką (iš maisto) laikote savo namuose (slėpdami nuo savo vaikų ir kitų žmonių). Iš tiesų, tai (šiuose stebukluose) neabejotinai yra Apreiškimas (įrodymas) jums (kad aš esu Allaho pranašas ir pasiuntinys), jei esate tikintys (Allaho ženklais)!

وَمُصَدِّقًۭا لِّمَا بَيْنَ يَدَىَّ مِنَ ٱلتَّوْرَىٰةِ وَلِأُحِلَّ لَكُم بَعْضَ ٱلَّذِى حُرِّمَ عَلَيْكُمْ ۚ وَجِئْتُكُم بِـَٔايَةٍۢ مِّن رَّبِّكُمْ فَٱتَّقُوا۟ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ ٥٠

Ir kaip patvirtinantis tiesą to, kas (apreikšta) prieš mane Taurate (Toroje), ir dalį to, kas jums (Allaho) buvo uždrausta (anksčiau) leisti jums (Allaho Apreiškimu). Ir aš atėjau su jūsų Viešpaties Apreiškimu (įrodymu) (kad sakau jums tik tiesą). Taigi saugokitės (bausmės) Allaho (darykite tai, ką Jis įsakė ir nustokite daryti tai, ką Jis uždraudė) ir pakluskite man (ką aš jums atnešu iš Allaho).

إِنَّ ٱللَّهَ رَبِّى وَرَبُّكُمْ فَٱعْبُدُوهُ ۗ هَـٰذَا صِرَٰطٌۭ مُّسْتَقِيمٌۭ ٥١

Iš tiesų, Allahas yra mano Viešpats ir jūsų Viešpats! Garbinkite (tik) Jį (vieną)! Tai (garbinimas tik Allahui, paklusnumas Jam ir Jo bausmės baimė) (ir yra) Tiesus Kelias (Tikrasis tikėjimas, kurį Allahas priima).

فَلَمَّآ أَحَسَّ عِيسَىٰ مِنْهُمُ ٱلْكُفْرَ قَالَ مَنْ أَنصَارِىٓ إِلَى ٱللَّهِ ۖ قَالَ ٱلْحَوَارِيُّونَ نَحْنُ أَنصَارُ ٱللَّهِ ءَامَنَّا بِٱللَّهِ وَٱشْهَدْ بِأَنَّا مُسْلِمُونَ ٥٢

Ir kai (po savo pašaukimo) (pranašo) Isa (Jėzus) (taikajam) pamatė iš jų neigimą (tarp savo tautos) (užsispyrimą ir nenorą atsigręžti į Tikrąjį Tikėjimą), jis pasakė (savo nuoširdiems pasekėjams):„Kas (bus) mano pagalbininkas (pakeliui) pas Allahą?“„Havarî“ (Allaho išrinktieji, kurie įtikėjo Allahu ir savo laikotarpio pranašu ir padėdavo jam) sakė:„Mes esame Allaho pagalbininkai (padėjėjai šaukti į Tikrąją religiją ir įtvirtinti Allaho Žodį kaip aukščiausią žemėje). Mes įtikėjome Allahu, paliudyk (o Isa (Jėzau) (taikajam)), kad esame atsidavusieji (tik Allahui) (esame monoteistai ir visiškai Jam paklusnūs) (esame musulmonai).

رَبَّنَآ ءَامَنَّا بِمَآ أَنزَلْتَ وَٱتَّبَعْنَا ٱلرَّسُولَ فَٱكْتُبْنَا مَعَ ٱلشَّـٰهِدِينَ ٥٣

O mūsų Viešpatie! Mes įtikėjome tuo, ką tu atsiuntei (Indžilį (Evangeliją)), ir sekėme paskui pasiuntinį (pranašą Isa (Jėzų) (taika jam)). Įrašyk mus kartu su tais, kurie liudija (kurie liudija, kad tik Allahas yra tikrasis dievas ir pripažįsta Jo pasiuntinius)!“

وَمَكَرُوا۟ وَمَكَرَ ٱللَّهُ ۖ وَٱللَّهُ خَيْرُ ٱلْمَـٰكِرِينَ ٥٤

Jie (neigiantieji Absoliutinę Tiesą) (netikintys Izraelio (Jakubo) (taika jam) palikuoniais) gudravo (norėjo nužudyti pranašą Isą (Jėzų) svetimomis rankomis), ir Allahas gudravo, iš tiesų, Allahas yra geriausias iš gudruolių (kai Isa (Jėzus) (taika jam) sužinojo, kad dauguma Izraelio (Jakubo) (taika jam) palikuonių (vaikų) atsisako juo įtikėti, jie pradėjo rengti sąmokslą prieš jį. Allahas surengė sąmokslą prieš juos, nes Jis yra geriausias iš gudruolių. Judėjai planavo nužudyti ir nukryžiuoti pranašą, o Visagalis Allahas pateikė jiems kitą asmenį, kuris pateikė Isą (Jėzų) (taika jam) jo pavidalu.).

إِذْ قَالَ ٱللَّهُ يَـٰعِيسَىٰٓ إِنِّى مُتَوَفِّيكَ وَرَافِعُكَ إِلَىَّ وَمُطَهِّرُكَ مِنَ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ وَجَاعِلُ ٱلَّذِينَ ٱتَّبَعُوكَ فَوْقَ ٱلَّذِينَ كَفَرُوٓا۟ إِلَىٰ يَوْمِ ٱلْقِيَـٰمَةِ ۖ ثُمَّ إِلَىَّ مَرْجِعُكُمْ فَأَحْكُمُ بَيْنَكُمْ فِيمَا كُنتُمْ فِيهِ تَخْتَلِفُونَ ٥٥

Allahas sakė: „O Isa (Jėzau) (taika jam)! Aš tave nuraminsiu (užbaigsiu tavo atsakomybę žemėje) ir pakelsiu tave pas Save (tiek kūnu, tiek siela) (į aukštesniuosius pasaulius). Ir Aš apvalysiu tave nuo neigiančiųjų (Absoliutinę Tiesą) (nuo jų nešvaros ir neigimo), ir tuos, kurie tavimi sekė (su tuo tikėjimu, kuris tau buvo atsiųstas), padarysiu aukštesnius už tuos, kurie tapo neigiančiais (Absoliutinę Tiesą) (kurie atmetė tai, kad tu esi pranašas) iki Prisikėlimo dienos. Tada jūs sugrįšite pas Mane (Teismo dieną), ir Aš spręsiu tarp jūsų dėl to, dėl ko nesutarėte (dėl pranašo Isos (Jėzaus) (taika jam)).

فَأَمَّا ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ فَأُعَذِّبُهُمْ عَذَابًۭا شَدِيدًۭا فِى ٱلدُّنْيَا وَٱلْـَٔاخِرَةِ وَمَا لَهُم مِّن نَّـٰصِرِينَ ٥٦

Kalbant apie tuos, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą) (kurie neigė, kad Isa (Jėzus) (taika jam) yra pranašas ir visa tai, ką per jį Allahas apreiškė žmonėms) (judėjus, kurie nepripažino jo kaip Allaho pasiuntinio, ir krikščionis, kurie jį išaukštino iki dievo lygio), Aš (Allahas) nubausiu juos griežta bausme (šiame) pasaulyje ir Amžinajame gyvenime, ir jiems nėra (nebus) pagalbininkų (kurie išgelbėtų juos nuo Allaho bausmės)!

وَأَمَّا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ وَعَمِلُوا۟ ٱلصَّـٰلِحَـٰتِ فَيُوَفِّيهِمْ أُجُورَهُمْ ۗ وَٱللَّهُ لَا يُحِبُّ ٱلظَّـٰلِمِينَ ٥٧

O tiems, kurie įtikėjo ir darė (teisingus) veiksmus (darė tik dėl Allaho Malonės tai, ką pats Allahas nurodė tiesiogiai ar per Savo pasiuntinį), – Jis pilnai (nesumažinęs) suteiks jiems atlygį: iš tikrųjų Allahas nemyli kankintojų (neigiančių Absoliutinę Tiesą ir politeistus)!

ذَٰلِكَ نَتْلُوهُ عَلَيْكَ مِنَ ٱلْـَٔايَـٰتِ وَٱلذِّكْرِ ٱلْحَكِيمِ ٥٨

Tai (kas pasakojama apie pranašą Isą (Jėzų) (taika jam), jo motiną, Zakariją ir Jahją) yra tai, ką Mes deklaruojame (tau Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) iš Apreiškimų ir išmintingo priminimo (Korano). (Šiame Didžiajame Korane yra pasakojimų apie pirmąją ir vėlesnes žmonių kartas, taip pat pasakojimų apie pranašus ir pasiuntinius. Jį sudaro aiškus Allaho Apreiškimas ir Jis primena vergams viską, ko jiems reikia. Jis kupinas išminties ir aiškumo, Jo pasakojimai tikri, o nurodymai gražūs ir išmintingi.)

إِنَّ مَثَلَ عِيسَىٰ عِندَ ٱللَّهِ كَمَثَلِ ءَادَمَ ۖ خَلَقَهُۥ مِن تُرَابٍۢ ثُمَّ قَالَ لَهُۥ كُن فَيَكُونُ ٥٩

Iš tiesų, prieš Allahą Isa (Jėzus) (taika jam) lyg (kad jis gimė nedalyvaujant tėvui) yra panašus į Adamo (Adomo) (taika jam) (kūrybos) pavyzdį: Jis (Allahas) sukūrė jį Adamą (Adomą) (taika jam) (tiesiogiai) iš molio (nedalyvaujant nei tėvui, nei motinai), tada Jis jam pasakė: „Būk!“ – ir jis tapo (klaidinga manyti, kad Isa (Jėzus) (taika jam) yra dievas, nes jis gimė be tėvo, tuo tarpu Adamas (Adomos) (taika jam) buvo sukurtas visiškai nedalyvaujant tėvui ir motinai.).

ٱلْحَقُّ مِن رَّبِّكَ فَلَا تَكُن مِّنَ ٱلْمُمْتَرِينَ ٦٠

Tiesa (neabejotinos žinios) (kurios tau, pranaše, atėjo apie pranašą Isą (Jėzų) (taika jam)) yra iš jūsų Viešpaties. Taigi nebūk vienas iš abejojančių!

فَمَنْ حَآجَّكَ فِيهِ مِنۢ بَعْدِ مَا جَآءَكَ مِنَ ٱلْعِلْمِ فَقُلْ تَعَالَوْا۟ نَدْعُ أَبْنَآءَنَا وَأَبْنَآءَكُمْ وَنِسَآءَنَا وَنِسَآءَكُمْ وَأَنفُسَنَا وَأَنفُسَكُمْ ثُمَّ نَبْتَهِلْ فَنَجْعَل لَّعْنَتَ ٱللَّهِ عَلَى ٱلْكَـٰذِبِينَ ٦١

Ir kas susiginčys su tavimi (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) dėl jo (dėl Isos (Jėzaus) (taika jam), Marijos sūnaus), kai tau atėjo iš (Tikrųjų) Žinių (apie jį), tada sakyk (jiems): „Ateikite, mes pasikviesime mūsų sūnus ir jūsų sūnus, mūsų moteris ir jūsų moteris, mus ir jus, tada kreipkimės (į Allahą) dėl prakeikimo (bausmės) ir iškvieskime Allaho prakeikimą melagiams (tiems, kurie sako, kad Isa (Jėzus) (taika jam) yra dievas)!“

إِنَّ هَـٰذَا لَهُوَ ٱلْقَصَصُ ٱلْحَقُّ ۚ وَمَا مِنْ إِلَـٰهٍ إِلَّا ٱللَّهُ ۚ وَإِنَّ ٱللَّهَ لَهُوَ ٱلْعَزِيزُ ٱلْحَكِيمُ ٦٢

Iš tiesų, (kas įteigta tau (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) per Apreiškimus apie Isą (Jėzų)) (taika jam)) tai yra pasakojimas apie tikrybę ir nėra kito dievo, išskyrus Allahą (tik Allahas yra tikrasis dievas), ir tikrai, Allahas Visagalis, Išmintingiausiasis!

فَإِن تَوَلَّوْا۟ فَإِنَّ ٱللَّهَ عَلِيمٌۢ بِٱلْمُفْسِدِينَ ٦٣

Ir jei jie nusigręžia (nuo tiesos, kurią tu, o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima), jiems deklamuoji), iš tiesų Allahas žino tuos, kurie sėja sumaištį (ir tikrai jiems už tai atlygins)!

قُلْ يَـٰٓأَهْلَ ٱلْكِتَـٰبِ تَعَالَوْا۟ إِلَىٰ كَلِمَةٍۢ سَوَآءٍۭ بَيْنَنَا وَبَيْنَكُمْ أَلَّا نَعْبُدَ إِلَّا ٱللَّهَ وَلَا نُشْرِكَ بِهِۦ شَيْـًۭٔا وَلَا يَتَّخِذَ بَعْضُنَا بَعْضًا أَرْبَابًۭا مِّن دُونِ ٱللَّهِ ۚ فَإِن تَوَلَّوْا۟ فَقُولُوا۟ ٱشْهَدُوا۟ بِأَنَّا مُسْلِمُونَ ٦٤

Pasakyk (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „O Knygos žmonės (judėjai ir krikščionys)! Prieikime prie Žodžio, kuris yra lygus (arba tas pats) mums ir jums (pripažinkite, kas anksčiau buvo apreikšta visiems pranašams ir pasiuntiniams), nesame vergai (ir negarbiname) niekam, išskyrus Vienintelį Allahą, nepriskirsime jokių bendrininkų Jam (nieko, kad būtų Jam lygus), ir kad niekas iš mūsų nepriimtų kitų viešpačių, išskyrus Allahą.“ Jei jie nusisuka (atsisako), tada pasakyk (jiems): „Liudykite, kad mes (neneigiantieji pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) ir viską, ką Allahas Apreiškė per jį) pasidavėme (esame musulmonai – tie, kurie visiškai paklusę Allaho valiai).“

يَـٰٓأَهْلَ ٱلْكِتَـٰبِ لِمَ تُحَآجُّونَ فِىٓ إِبْرَٰهِيمَ وَمَآ أُنزِلَتِ ٱلتَّوْرَىٰةُ وَٱلْإِنجِيلُ إِلَّا مِنۢ بَعْدِهِۦٓ ۚ أَفَلَا تَعْقِلُونَ ٦٥

O Knygos žmonės (judėjai ir krikščionys)! Kodėl jūs ginčijatės dėl Ibrahimo (Abraomo) (taika jam) (teigdami, kad jis buvo judėjas ar krikščionis), tuo metu (kai tai žinote) Tauratas (Tora) ir Indžil (Evangelija) buvo apreikšti tik po jo (o judaizmo iki Taurato (Toros) apreiškimo nebuvo, kaip nebuvo krikščionybės prieš pasiuntimą Indžil (Evangelijos) (tiek Taurate (Toroje), tiek Indžile (Evangelijoje), kuriuos Visagalis Allahas apreiškė atitinkamai pranašui Musai (Mozei) (taika jam) ir pranašui Isai (Jėzui) (taika jam), žmonėms buvo nurodyta laikytis visiško paklusnumo Allahui – Islamo. Judaizmas ir krikščionybė atsirado tik po to, kai nuo islamo pradėjo žmonės tolti, ir kai buvo iškraipomi Tauratas (Tora) ir Indžil (Evangelija), su kuriais atėjo pranašai Musa (Mozė) (taika jam) ir Isa (Jėzus) (taika jam)). Ar neturite supratimo?

هَـٰٓأَنتُمْ هَـٰٓؤُلَآءِ حَـٰجَجْتُمْ فِيمَا لَكُم بِهِۦ عِلْمٌۭ فَلِمَ تُحَآجُّونَ فِيمَا لَيْسَ لَكُم بِهِۦ عِلْمٌۭ ۚ وَٱللَّهُ يَعْلَمُ وَأَنتُمْ لَا تَعْلَمُونَ ٦٦

Štai jūs (o, Knygos žmonės) esate tie, kurie ginčijosi (su pranašu Muhammedu (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) dėl to, ką turite (šiek tiek) žinių (kurios yra jūsų knygose). Kodėl jūs ginčijatės (su Allaho pasiuntiniu) dėl to, ko nežinote (apie pranašą Ibrahimą (Abraomą) (taika jam))? Ir iš tiesų, Allahas žino (viską) (ir praneša per Savo pasiuntinį), bet jūs (o judėjai ir krikščionys) nežinote!

مَا كَانَ إِبْرَٰهِيمُ يَهُودِيًّۭا وَلَا نَصْرَانِيًّۭا وَلَـٰكِن كَانَ حَنِيفًۭا مُّسْلِمًۭا وَمَا كَانَ مِنَ ٱلْمُشْرِكِينَ ٦٧

Ibrahimas (Abraomas) (taika jam) (pranašas) nebuvo nei judėjas, nei krikščionis, bet buvo „hanif“ (monoteistas), (visiškai) atsidavęs (tik Allahui) ir nebuvo iš (tarp) politeistų (jis atmetė visus klaidingus įsitikinimus ir pasirinko tik Tikrą religiją).

إِنَّ أَوْلَى ٱلنَّاسِ بِإِبْرَٰهِيمَ لَلَّذِينَ ٱتَّبَعُوهُ وَهَـٰذَا ٱلنَّبِىُّ وَٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ ۗ وَٱللَّهُ وَلِىُّ ٱلْمُؤْمِنِينَ ٦٨

Iš tiesų, patys artimiausi žmonės (pranašui) Ibrahimui (Abraomui) (taika jam), žinoma yra tie, kurie jį sekė (kurie pripažino jį pranašu ir priėmė religiją, su kuria jis atėjo nuo Allaho), ir šis pranašas (pranašas Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) ir tie, kurie įtikėjo. Ir (iš tikrųjų) Allahas yra tikinčiųjų Globėjas.

وَدَّت طَّآئِفَةٌۭ مِّنْ أَهْلِ ٱلْكِتَـٰبِ لَوْ يُضِلُّونَكُمْ وَمَا يُضِلُّونَ إِلَّآ أَنفُسَهُمْ وَمَا يَشْعُرُونَ ٦٩

Tam tikra Knygos žmonių (judėjų ir krikščionių) dalis, trokšta jus (o tie, kurie įtikėjo) suklaidinti (tikinčiuosius). Bet jie tik apgaudinėja save ir patys nesuvokia (ir net nejaučia) to!

يَـٰٓأَهْلَ ٱلْكِتَـٰبِ لِمَ تَكْفُرُونَ بِـَٔايَـٰتِ ٱللَّهِ وَأَنتُمْ تَشْهَدُونَ ٧٠

O Knygų žmonės! Kodėl jūs neigiate Allaho Apreiškimus (kuriuos Jis pasiuntė Savo pasiuntiniams ir kurie yra jūsų Knygose, o vienas iš tokių Apreiškimų yra tai, kad Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) yra Apreikštas pranašas), tuomet kai jūs (patys) (esate) liudininkai (šios tiesos)?

يَـٰٓأَهْلَ ٱلْكِتَـٰبِ لِمَ تَلْبِسُونَ ٱلْحَقَّ بِٱلْبَـٰطِلِ وَتَكْتُمُونَ ٱلْحَقَّ وَأَنتُمْ تَعْلَمُونَ ٧١

O Knygų žmonės! Kodėl jūs uždengiate Tiesą melu (priskiriate Tiesai, kuri yra jūsų Knygose, melą) ir slepiate Tiesą (kuri yra apreikšta apie pranašą Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) Taurate (Toroje) ir Indžile (Evangelijoje)), turėdami žinių (apie tai)?

وَقَالَت طَّآئِفَةٌۭ مِّنْ أَهْلِ ٱلْكِتَـٰبِ ءَامِنُوا۟ بِٱلَّذِىٓ أُنزِلَ عَلَى ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ وَجْهَ ٱلنَّهَارِ وَٱكْفُرُوٓا۟ ءَاخِرَهُۥ لَعَلَّهُمْ يَرْجِعُونَ ٧٢

O dalis Knygos žmonių (būtent judėjai) pasakė: „Tikėkite tuo, kas buvo atsiųsta tiems, kurie tiki dienos pradžioje, o jos pabaigoje paneikite (tyčia apsimeskite, kad tikite, ir tada atvirai paneikite religiją), galbūt (taip) jie (tie, kurie įtikėjo) grįš (prie neigimo Absoliutinės Tiesos) (abejodami savo religija) ⁷.

⁷ Ibn Kesir: Kai kurie Knygos žmonės sako: „Tikėk tuo, kas buvo išsiųsta tikintiesiems dienos pradžioje, o jos pabaigoje nustok tikėti“ – jie nukreipė šias intrigas į silpnavalius religijos klausimuose žmones. Jie susitarė tarpusavyje priimti tikėjimą dienos pradžioje ir atlikti rytines maldas su musulmonais, o dienos pabaigoje jau tapti apostatais, kad neišmanėliai sakytų, kad atsitraukė nuo savo religijos, nes žinojo musulmonų religijos trūkumus ir netobulumus.

وَلَا تُؤْمِنُوٓا۟ إِلَّا لِمَن تَبِعَ دِينَكُمْ قُلْ إِنَّ ٱلْهُدَىٰ هُدَى ٱللَّهِ أَن يُؤْتَىٰٓ أَحَدٌۭ مِّثْلَ مَآ أُوتِيتُمْ أَوْ يُحَآجُّوكُمْ عِندَ رَبِّكُمْ ۗ قُلْ إِنَّ ٱلْفَضْلَ بِيَدِ ٱللَّهِ يُؤْتِيهِ مَن يَشَآءُ ۗ وَٱللَّهُ وَٰسِعٌ عَلِيمٌۭ ٧٣

Ir nepasitikėkite niekuo, išskyrus tuos, kurie laikėsi jūsų religijos (nepasitikėkite tais, kurie įtikėjo tyčia su tikslu po to atsisakyti ir apšmeižti), sakyk (jiems) (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Iš tiesų, teisingas Vedimas yra Allaho Vedimas.“ (Taip pat Knygos žmonės sako: „Neleiskite nieko, kad (Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) bendražygiai pasimokytų iš jūsų turimų žinių, nes taip ir bus), kad kažkam (iš žmonių) bus suteikta tas pats, kas buvo duota jiems, arba jie (tie, kurie įtikėjo) susiginčys su tavimi prieš jūsų Viešpatį (remiantis argumentais nurodys jūsų paties Apreiškimuose ir nugalės jus) (Judėjai nenorėjo, kad tikintieji žinotų lygiai su jais, bijodami, kad taip tikintieji įgaus dominavimą prieš juos)). Sakyk (jiems) (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Iš tiesų, Tikrasis Dosnumas yra Allaho Rankose: Jis duos, kam tik panorės! Ir Allahas yra Visaapimantis, viską Žinantis!“

يَخْتَصُّ بِرَحْمَتِهِۦ مَن يَشَآءُ ۗ وَٱللَّهُ ذُو ٱلْفَضْلِ ٱلْعَظِيمِ ٧٤

Jis pasirenka Savo Gailestingumu (pranašaudamas ir mokydamas tobuliausio įstatymo) tą, kurį Jis nori. Ir (iš tikrųjų) Allahas yra beribio dosnumo Savininkas (Dovanotojas)!

وَمِنْ أَهْلِ ٱلْكِتَـٰبِ مَنْ إِن تَأْمَنْهُ بِقِنطَارٍۢ يُؤَدِّهِۦٓ إِلَيْكَ وَمِنْهُم مَّنْ إِن تَأْمَنْهُ بِدِينَارٍۢ لَّا يُؤَدِّهِۦٓ إِلَيْكَ إِلَّا مَا دُمْتَ عَلَيْهِ قَآئِمًۭا ۗ ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمْ قَالُوا۟ لَيْسَ عَلَيْنَا فِى ٱلْأُمِّيِّـۧنَ سَبِيلٌۭ وَيَقُولُونَ عَلَى ٱللَّهِ ٱلْكَذِبَ وَهُمْ يَعْلَمُونَ ٧٥

Ir tarp Knygos žmonių (būtent žydų) yra tokie, kurie, jei jam patikėsite kintarą (didelę sumą) (turto), jis grąžins jums (patikėtą), bet tarp jų yra ir toks, kuris, kai patikėsi jam (tik vieną) dinarą, tai jis tau jo negrąžins, (kol tu) visą laiką nestovėsi ties juo. Taip yra todėl, kad jie (judėjai) pasakė: „Beraščiai neturi jokio kelio (nuodėmės) prieš mus (arabus) (apgaudinėti, daryti neteisybes jų atžvilgiu mums nėra nuodėmė, ir mes už tai nebūsime nubausti).“ Ir jie (judėjai) šmeižia Allahą žinodami (tai).

بَلَىٰ مَنْ أَوْفَىٰ بِعَهْدِهِۦ وَٱتَّقَىٰ فَإِنَّ ٱللَّهَ يُحِبُّ ٱلْمُتَّقِينَ ٧٦

O ne! Vykdykite savo įsipareigojimus ir bijokite Allaho (bausmės), nes tikrai Allahas myli (pažadėjo jiems apdovanojimą) dievobaimingus.

إِنَّ ٱلَّذِينَ يَشْتَرُونَ بِعَهْدِ ٱللَّهِ وَأَيْمَـٰنِهِمْ ثَمَنًۭا قَلِيلًا أُو۟لَـٰٓئِكَ لَا خَلَـٰقَ لَهُمْ فِى ٱلْـَٔاخِرَةِ وَلَا يُكَلِّمُهُمُ ٱللَّهُ وَلَا يَنظُرُ إِلَيْهِمْ يَوْمَ ٱلْقِيَـٰمَةِ وَلَا يُزَكِّيهِمْ وَلَهُمْ عَذَابٌ أَلِيمٌۭ ٧٧

Tiesą sakant, tie, kurie įgyja niekingą pasipelnymą už įsipareigojimus prieš Allahą (kuriuos Jis jiems nurodė Knygose, kurias apreiškė Savo pranašams) ir (už) savo priesaikas, yra tokie, kad neturi jokios dalies (gėrio) Amžinajame gyvenime, ir ar Allahas nekalbės su jais (apie tai, kas nudžiugintų juos), ir (Jis) nežiūrės į juos Prisikėlimo Dieną (Gailestingumo Žvilgsniu) ir neapvalys (nuo jų nuodėmių) (jiems neatleis); ir jiems (lemta) skaudi bausmė!

وَإِنَّ مِنْهُمْ لَفَرِيقًۭا يَلْوُۥنَ أَلْسِنَتَهُم بِٱلْكِتَـٰبِ لِتَحْسَبُوهُ مِنَ ٱلْكِتَـٰبِ وَمَا هُوَ مِنَ ٱلْكِتَـٰبِ وَيَقُولُونَ هُوَ مِنْ عِندِ ٱللَّهِ وَمَا هُوَ مِنْ عِندِ ٱللَّهِ وَيَقُولُونَ عَلَى ٱللَّهِ ٱلْكَذِبَ وَهُمْ يَعْلَمُونَ ٧٨

Ir tikrai, tarp jų (judėjų) yra tokia dalis, kuri iškraipo Knygą savo liežuviais (skaito Knygą, sukeisdami žodžius jų vietomis ir pateikia juos kaip Allaho Žodžius), tam, kad jūs (o klausytojai) priimtumėte tai kaip Knygą (Tauratą (Torą)), nors tai (ką jie sako) nėra Knyga (Tauratas (Tora)), ir jie sako (jums): „Tai (ką jie skaito) yra iš Allaho“, iš tiesų tai nėra nuo Allaho, ir jie sako, kad Allahas meluoja (norėdami gauti kokią nors pasaulinę valdžios ar nuosavybės dalį), (patys) žinodami (tai)!

مَا كَانَ لِبَشَرٍ أَن يُؤْتِيَهُ ٱللَّهُ ٱلْكِتَـٰبَ وَٱلْحُكْمَ وَٱلنُّبُوَّةَ ثُمَّ يَقُولَ لِلنَّاسِ كُونُوا۟ عِبَادًۭا لِّى مِن دُونِ ٱللَّهِ وَلَـٰكِن كُونُوا۟ رَبَّـٰنِيِّـۧنَ بِمَا كُنتُمْ تُعَلِّمُونَ ٱلْكِتَـٰبَ وَبِمَا كُنتُمْ تَدْرُسُونَ ٧٩

Nebūna taip, kad Allahas dovanoja (atsiunčia) (bet kuriam) asmeniui Knygą, nurodymą (pagal kurį sprendžiami ginčai tarp žmonių) ir pranašystę (suteikia pranašystės misiją), o tada jis (išrinktas pranašas) sakytų žmonėms: „Būkite mano vergai (garbinkite mane), o ne Allaho.“ Bet (priešingai, jis pasakė): „Būkite ištikimi Viešpaties vergai (mąstantys, žinantys Jo Žodį ir Jam paklusnūs), nes mokote (žmones) (Allaho) Knygos ir jūs nagrinėjate (Jo Knygą).“

وَلَا يَأْمُرَكُمْ أَن تَتَّخِذُوا۟ ٱلْمَلَـٰٓئِكَةَ وَٱلنَّبِيِّـۧنَ أَرْبَابًا ۗ أَيَأْمُرُكُم بِٱلْكُفْرِ بَعْدَ إِذْ أَنتُم مُّسْلِمُونَ ٨٠

Ir jis (pranašas Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) nenurodys jums imti angelų ir pranašų Viešpačių (kuriuos jūs garbintumėte). (Galų gale, garbinti bet ką kitą, išskyrus Allahą, yra neigimas Absoliutinės Tiesos). Ar jis (pranašas Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) nurodys jums (o žmonės) neigti (Absoliutinę Tiesą), kai visiškai atsidavėte (Allahui) (tapote musulmonais)?

وَإِذْ أَخَذَ ٱللَّهُ مِيثَـٰقَ ٱلنَّبِيِّـۧنَ لَمَآ ءَاتَيْتُكُم مِّن كِتَـٰبٍۢ وَحِكْمَةٍۢ ثُمَّ جَآءَكُمْ رَسُولٌۭ مُّصَدِّقٌۭ لِّمَا مَعَكُمْ لَتُؤْمِنُنَّ بِهِۦ وَلَتَنصُرُنَّهُۥ ۚ قَالَ ءَأَقْرَرْتُمْ وَأَخَذْتُمْ عَلَىٰ ذَٰلِكُمْ إِصْرِى ۖ قَالُوٓا۟ أَقْرَرْنَا ۚ قَالَ فَٱشْهَدُوا۟ وَأَنَا۠ مَعَكُم مِّنَ ٱلشَّـٰهِدِينَ ٨١

Ir (paminėk, o pasiuntiny Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima), apie tai) kaip Allahas sudarė Sandorį (susitarimą, paremtą priesaika) su (visais) pranašais (sudarytą su kiekvienu pranašu): „Kad ir kokią Knygą ir išmintį Aš jums apreikščiau, kai (kitas) pasiuntinys ateis pas jus (nuo Allaho), patvirtindamas tiesą to, kas yra pas jus, tada jūs, be abejonės, ir būtinai patikėkite juo (naujų pasiuntiniu – Muhammedu (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) ir jam padėkite.“ Jis (Allahas) pasakė: „Ar jūs patvirtinate (o pranašai) ir sutinkate su tokia (sąlyga) našta Mano (šiuo sandoriu)? Jie (pranašai) pasakė: „Mes patvirtiname.“. (Allahas) pasakė: „Taigi būkite liudininkai, ir Aš (taip pat) būsiu su jumis iš (tarp) liudininkų“.

فَمَن تَوَلَّىٰ بَعْدَ ذَٰلِكَ فَأُو۟لَـٰٓئِكَ هُمُ ٱلْفَـٰسِقُونَ ٨٢

Taigi, kas po to (po paaiškinimo) nusigręš (nuo sudaryto įžado), tie yra tokie, kurie nukrypo nuo Tiesaus Kelio.

أَفَغَيْرَ دِينِ ٱللَّهِ يَبْغُونَ وَلَهُۥٓ أَسْلَمَ مَن فِى ٱلسَّمَـٰوَٰتِ وَٱلْأَرْضِ طَوْعًۭا وَكَرْهًۭا وَإِلَيْهِ يُرْجَعُونَ ٨٣

Nejaugi jie (šie nepaklusnūs Knygos žmonės) trokšta kitos religijos (ir paklusnumo) nei Allaho (nurodyto) tikėjimo (ir paklusnumo) (išskyrus islamą, su kuriuo Allahas atsiuntė Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), tuomet kai pasidavė Jam (Allahui) (visiškai pakluso) (visi) esantys danguose ir žemėje, savo valia (tikintieji) ir ne savo valia (kai ant jų išsipildo Allaho Apreiškimai – gimimas, senatvė, mirtis, gamtos dalykai…), ir pas Jį (visi) būsite sugrąžinti (Teismo dieną) (ir Jis atsilygins jums už jūsų darbus)?

قُلْ ءَامَنَّا بِٱللَّهِ وَمَآ أُنزِلَ عَلَيْنَا وَمَآ أُنزِلَ عَلَىٰٓ إِبْرَٰهِيمَ وَإِسْمَـٰعِيلَ وَإِسْحَـٰقَ وَيَعْقُوبَ وَٱلْأَسْبَاطِ وَمَآ أُوتِىَ مُوسَىٰ وَعِيسَىٰ وَٱلنَّبِيُّونَ مِن رَّبِّهِمْ لَا نُفَرِّقُ بَيْنَ أَحَدٍۢ مِّنْهُمْ وَنَحْنُ لَهُۥ مُسْلِمُونَ ٨٤

Pasakyk (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Mes įtikėjome Allahu ir tuo, kas buvo atsiųsta mums (Koranu), ir tuo, kas buvo atsiųsta (pranašams) Ibrahimui (Abraomui) (taika jam), Ismailui (Izmaeliui) (taika jam), Ishakui (Izaokui) (taika jam), Jakūbui (Jokūbui) (taika jam) ir palikuoniams (pranašams iš dvylikos pranašo Jakūbo (Jokūbo) (taika jam) palikuonių kartų) ir tai, kas buvo suteikta Mūsai (Mozei) (taika jam) Taurate (Toroje) ir Isai (Jėzui) (taika jam) Indžile (Evangelijoje) ir (kitiems) pranašams iš jų Viešpaties. Mes neskiriame nė vieno iš jų (tikime visais pranašais ir laikome juos teisuoliais) ir atsiduodame Jam (Allahui) (mes pripažįstame tik Jį Kūrėju ir Dievu ir tik mes visiškai Jam paklūstame).

وَمَن يَبْتَغِ غَيْرَ ٱلْإِسْلَـٰمِ دِينًۭا فَلَن يُقْبَلَ مِنْهُ وَهُوَ فِى ٱلْـَٔاخِرَةِ مِنَ ٱلْخَـٰسِرِينَ ٨٥

Ir kas trokšta ne islamo (visiško paklusnumo Allahui, pripažįstant Jį vieninteliu ir vieninteliu dievu) religijos (ir paklusnumo), tada (šis) (kitas tikėjimas ir paklusnumas, išskyrus islamą) niekada nebus iš jo priimtas (nes tai yra ne tas, ko Allahas nori žmogui), ir Amžinybėje jis atsidurs tarp prarastųjų.

كَيْفَ يَهْدِى ٱللَّهُ قَوْمًۭا كَفَرُوا۟ بَعْدَ إِيمَـٰنِهِمْ وَشَهِدُوٓا۟ أَنَّ ٱلرَّسُولَ حَقٌّۭ وَجَآءَهُمُ ٱلْبَيِّنَـٰتُ ۚ وَٱللَّهُ لَا يَهْدِى ٱلْقَوْمَ ٱلظَّـٰلِمِينَ ٨٦

Kaip Allahas ves žmones (suteiks jiems tikėjimą), kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą) (jau) po to, kai jie (prieš tai) įtikėjo (Allahu) ir paliudijo, kad pasiuntinys yra tiesa, ir jiems atėjo aiškūs Apreiškimai (įrodymai) (apie šią tiesą)? Iš tiesų, Allahas neveda (į tiesą) žmonių, kurie daro kankinimus (kurie nukrypsta nuo tiesos ir pasirenka neigimą Absoliutinės Tiesos)!

أُو۟لَـٰٓئِكَ جَزَآؤُهُمْ أَنَّ عَلَيْهِمْ لَعْنَةَ ٱللَّهِ وَٱلْمَلَـٰٓئِكَةِ وَٱلنَّاسِ أَجْمَعِينَ ٨٧

Tokių (žmonių) atpildas yra Allaho, angelų ir visos žmonijos prakeiksmas.

خَـٰلِدِينَ فِيهَا لَا يُخَفَّفُ عَنْهُمُ ٱلْعَذَابُ وَلَا هُمْ يُنظَرُونَ ٨٨

(Jie) nuolat liks jame (Pragare) – bausmė jiems nebus (nė kiek) sušvelninta ir nebus jiems atidėta (jiems leista pasiteisinti).

إِلَّا ٱلَّذِينَ تَابُوا۟ مِنۢ بَعْدِ ذَٰلِكَ وَأَصْلَحُوا۟ فَإِنَّ ٱللَّهَ غَفُورٌۭ رَّحِيمٌ ٨٩

Išskyrus (tik) tuos, kurie po to atgailavo (Allahui) (po neigimo Absoliutinės Tiesos ir neteisybės) ir pataisė (tą, ką blogai padarė). Iš tiesų, Allahas yra Atleidžiantis (atgailaujantiems Savo vergams), (ir) Gailestingiausiasis ( tiems, kurie įtikėjo)!

إِنَّ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ بَعْدَ إِيمَـٰنِهِمْ ثُمَّ ٱزْدَادُوا۟ كُفْرًۭا لَّن تُقْبَلَ تَوْبَتُهُمْ وَأُو۟لَـٰٓئِكَ هُمُ ٱلضَّآلُّونَ ٩٠

Iš tiesų, tie, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą) (jau) po to, kai jie (prieš tai) įtikėjo ir tada sustiprėjo neigime (Absoliutinės Tiesos) (būdami neigiančiais Absoliutinę Tiesą sutiko mirtį) – jų atgaila nebus priimta (mirties metu)) (nes ši atgaila yra ne dėl Allaho Malonės). Ir tokie jie, kurie klysta!

إِنَّ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ وَمَاتُوا۟ وَهُمْ كُفَّارٌۭ فَلَن يُقْبَلَ مِنْ أَحَدِهِم مِّلْءُ ٱلْأَرْضِ ذَهَبًۭا وَلَوِ ٱفْتَدَىٰ بِهِۦٓ ۗ أُو۟لَـٰٓئِكَ لَهُمْ عَذَابٌ أَلِيمٌۭ وَمَا لَهُم مِّن نَّـٰصِرِينَ ٩١

Iš tiesų, tie, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą) ir mirė būdami neigiančiaisiais (Teismo dieną), nebus priimta net tiek aukso, kiek telpa visoje žemėje nė iš vieno iš jų, jei jie norėtų (nuo amžinos Pragaro bausmės) išsipirkti. Tokia jiems (lemta) skaudi bausmė, o pagalbininkų (kas išgelbėtų nuo Allaho bausmės) jie neturi!

لَن تَنَالُوا۟ ٱلْبِرَّ حَتَّىٰ تُنفِقُوا۟ مِمَّا تُحِبُّونَ ۚ وَمَا تُنفِقُوا۟ مِن شَىْءٍۢ فَإِنَّ ٱللَّهَ بِهِۦ عَلِيمٌۭ ٩٢

Jūs (o tie, kurie įtikėjo) nepasieksite pamaldumo (darbų, vedančių į Rojų), kol neišleisite iš to, ką mylite (išleiskite tai, ką norėtumėte patys gauti, ką jūs mylite). Ir nesvarbu, ką išleisite (turtuolio išleistas dinaras nelygus dinarui, kurį išleido neturtingas), iš tikrųjų, Allahas apie tai žino (ir kiekvienam išleidžiančiam atlygins pagal jo išlaidas ir net daugiau).

كُلُّ ٱلطَّعَامِ كَانَ حِلًّۭا لِّبَنِىٓ إِسْرَٰٓءِيلَ إِلَّا مَا حَرَّمَ إِسْرَٰٓءِيلُ عَلَىٰ نَفْسِهِۦ مِن قَبْلِ أَن تُنَزَّلَ ٱلتَّوْرَىٰةُ ۗ قُلْ فَأْتُوا۟ بِٱلتَّوْرَىٰةِ فَٱتْلُوهَآ إِن كُنتُمْ صَـٰدِقِينَ ٩٣

Bet koks (geras) maistas (judėjai kartą pasakė pranašui Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima): „Kaip tu tvirtini, kad tu laikaisi pranašo Ibrahimo (Abraomo) (taika jam) tikėjimo, kai valgai tai, kas jo religijoje yra uždrausta, būtent kupranugarių mėsą ir pieną?“ Ir Visagalis Allahas atsakė į jų žodžius šiuo Apreiškimu) buvo leistinas (pranašo) Israelio (Jakubo) (taika jam) palikuoniams) vaikams, išskyrus tai, ką (pranašas) Israelis (Jakubas) (taika jam) uždraudė (tik) sau (davęs priesaiką apie tai savo ligos metu), iki tol, kol buvo nusiųstas Tauratas (Tora) (Ir jo sūnūs pasekė jo pavyzdžiu ir nustojo valgyti tai, ką jų tėvas uždraudė sau) (Kai buvo apreikštas Tauratas (Tora), Visagalis Allahas uždraudė Israelio (Jakubo) (taika jam) palikuoniams dėl jų neteisybės kai kuriuos maisto produktus, kurie anksčiau buvo jiems leistini). Pasakyk (judėjams) (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Atneškite Tauratą (Torą) ir perskaitykite ją, jei esate teisūs (savo teiginyje, kad Visagalis Allahas atsiuntė Taurate (Toroje) tai, ką pranašas Israelis (Jakubas) (taika jam) sau uždraudė, kad žinotumėte tiesą, kad Allahas nieko nedraudė pranašo Israelio (Jakubo) (taika jam) palikuoniams iki Taurato (Toros) apreiškimo, išskyrus tai, ką pranašas Israelis (Jakubas) (taika jam) uždraudė sau)!“

فَمَنِ ٱفْتَرَىٰ عَلَى ٱللَّهِ ٱلْكَذِبَ مِنۢ بَعْدِ ذَٰلِكَ فَأُو۟لَـٰٓئِكَ هُمُ ٱلظَّـٰلِمُونَ ٩٤

Ir kas išranda melą ir priskiria jį Allahui po šito (kai perskaitė Tauratą (Torą) ir jam paaiškėjo Tiesa) (sakys, kad draudimas pranašams buvo nusiųstas dar prieš Taurato (Toros) apreiškimą), tai tie yra kankintojai (kurie seka melu ir paskui save veda kitus).

قُلْ صَدَقَ ٱللَّهُ ۗ فَٱتَّبِعُوا۟ مِلَّةَ إِبْرَٰهِيمَ حَنِيفًۭا وَمَا كَانَ مِنَ ٱلْمُشْرِكِينَ ٩٥

Sakyk (jiems) (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Allahas kalba tiesą (visa, ką Jis informavo ir nustatė išsipildymui)! (Ir jūs, judėjai, jei esate nuoširdūs savo meilėje pranašui Ibrahimui (Abraomui) (taika jam), tai) sekite Ibrahimo (Abraomo) (taika jam), kuris buvo „hanif“ (monoteistas), (tikėjimu) (kurį Allahas dabar įtvirtino per pranašą Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) – juk jis (pranašas Ibrahimas (Abraomas) (taika jam)) nebuvo iš tų, kurie priskiria bendrininkus Allahui (politeistas)!“

إِنَّ أَوَّلَ بَيْتٍۢ وُضِعَ لِلنَّاسِ لَلَّذِى بِبَكَّةَ مُبَارَكًۭا وَهُدًۭى لِّلْعَـٰلَمِينَ ٩٦

Iš tiesų, pirmasis namas, kuris buvo įkurtas (žemėje) žmonėms (kad jie ten garbintų Allahą), yra Bekkoje (Mekoje). (Ir šis namas) yra palaimintas (jame padauginamas atlygis už gerus darbus ir ant jo nusileidžia Allaho Gailestingumas) ir (tai) pasaulių vedimas (maldos krypties orientyras ir visų tikinčių žmonių piligrimystės vieta)!

فِيهِ ءَايَـٰتٌۢ بَيِّنَـٰتٌۭ مَّقَامُ إِبْرَٰهِيمَ ۖ وَمَن دَخَلَهُۥ كَانَ ءَامِنًۭا ۗ وَلِلَّهِ عَلَى ٱلنَّاسِ حِجُّ ٱلْبَيْتِ مَنِ ٱسْتَطَاعَ إِلَيْهِ سَبِيلًۭا ۚ وَمَن كَفَرَ فَإِنَّ ٱللَّهَ غَنِىٌّ عَنِ ٱلْعَـٰلَمِينَ ٩٧

Ten (Mekoje, esančioje Al-Masdžid Al-Haram (Uždraustojoje mečetėje)) (yra) aiškūs Apreiškimai (ženklai) žmonėms (kurie rodo, kad pranašas Ibrahimas (Abraomas) (taika jam) ją statė): Ibrahimo (Abraomo) (taika jam) vieta (akmuo, ant kurio stovėjo pranašas Ibrahimas (Abraomas) (taika jam), kai kėlė pamatus šio namo su sūnumi Ismailu (Izmaeliu) (taika jam)). Ir kas įeis į ją (Uždraustąją mečetę ir jos teritoriją), (jis) bus saugus (niekas jam nepakenks). Ir prieš Allahą (visiems) žmonėms (yra pareiga) (atlikti) „hadž“ (piligriminę kelionę) į Namą (Allaho), tiems, kurie gali (turi galimybę) nukeliauti į jį. O kas neigia (Absoliutinę Tiesą) (nepripažįsta pareigos keliauti į Uždraustąją mečetę)… tada iš tiesų Allahui nereikalingi pasauliai (nereikia nei jų, nei jų piligriminės kelionės, nei jų darbų, ir visai nieko, nes Jis Pats Sau pakankamas)!“

قُلْ يَـٰٓأَهْلَ ٱلْكِتَـٰبِ لِمَ تَكْفُرُونَ بِـَٔايَـٰتِ ٱللَّهِ وَٱللَّهُ شَهِيدٌ عَلَىٰ مَا تَعْمَلُونَ ٩٨

Pasakyk (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (judėjams ir krikščioniams): „O Knygos žmonės! Kodėl netikite Allaho Apreiškimais (įrodymais) (rodančiais, kad Allaho duota religija yra islamas) (tai yra jūsų knygose), kai Allahas yra Liudininkas to, ką jūs darote?“

قُلْ يَـٰٓأَهْلَ ٱلْكِتَـٰبِ لِمَ تَصُدُّونَ عَن سَبِيلِ ٱللَّهِ مَنْ ءَامَنَ تَبْغُونَهَا عِوَجًۭا وَأَنتُمْ شُهَدَآءُ ۗ وَمَا ٱللَّهُ بِغَـٰفِلٍ عَمَّا تَعْمَلُونَ ٩٩

Pasakyk (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (judėjams ir krikščioniams): „O Knygos žmonės! Kodėl jūs nusukate nuo Allaho Kelio (nuo islamo – visiško paklusimo Jam), nuo tų, kurie įtikėjo (tikrieji einantys Allaho Keliu), siekdami iškraipyti (Allaho Kelią), tuo metu, kai jūs (patys) esate liudininkai (to, kad tai, su kuo atėjo pranašas Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima), yra tiesa)? Ir Allahas negali nežinoti to, ką jūs darote!“

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓا۟ إِن تُطِيعُوا۟ فَرِيقًۭا مِّنَ ٱلَّذِينَ أُوتُوا۟ ٱلْكِتَـٰبَ يَرُدُّوكُم بَعْدَ إِيمَـٰنِكُمْ كَـٰفِرِينَ ١٠٠

O jūs, kurie įtikėjote! Jei paklusite kai kuriems iš tų, kuriems buvo duota Knyga (iš judėjų ir krikščionių), (tada) jie po jūsų įtikėjimo (po to, kai įtikėjote) vėl pavers jus neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą) (sukeldami abejones jūsų sielose arba kurstydami jus vieną prieš kitą)“.

وَكَيْفَ تَكْفُرُونَ وَأَنتُمْ تُتْلَىٰ عَلَيْكُمْ ءَايَـٰتُ ٱللَّهِ وَفِيكُمْ رَسُولُهُۥ ۗ وَمَن يَعْتَصِم بِٱللَّهِ فَقَدْ هُدِىَ إِلَىٰ صِرَٰطٍۢ مُّسْتَقِيمٍۢ ١٠١

Ir kaip jūs (o tie, kurie įtikėjo) būsite neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą), kai jums yra deklamuojami Allaho Apreiškimai (Korano Apreiškimai) ir tarp jūsų (yra) Jo pasiuntinys (Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima))? O kas laikysis (tvirtai) už Allaho (visiškai Juo pasitiki, tvirtai laikosi Korano ir sunnos – pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) gyvenimo pavyzdžiu), (tada) jis (jau) nukreiptas į tikrąjį kelią.

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ ٱتَّقُوا۟ ٱللَّهَ حَقَّ تُقَاتِهِۦ وَلَا تَمُوتُنَّ إِلَّا وَأَنتُم مُّسْلِمُونَ ١٠٢

O jūs, kurie įtikėjote! Saugokitės (bausmės) Allaho (darydami tai, ką Jis įsakė ir vengdami to, ką Jis uždraudė), atitinkamai taip, kaip reikia saugotis Allaho (bausmės), ir nemirkite (jokiu būdu), išskyrus būdami musulmonais (visiškai paklusnūs Jam).

وَٱعْتَصِمُوا۟ بِحَبْلِ ٱللَّهِ جَمِيعًۭا وَلَا تَفَرَّقُوا۟ ۚ وَٱذْكُرُوا۟ نِعْمَتَ ٱللَّهِ عَلَيْكُمْ إِذْ كُنتُمْ أَعْدَآءًۭ فَأَلَّفَ بَيْنَ قُلُوبِكُمْ فَأَصْبَحْتُم بِنِعْمَتِهِۦٓ إِخْوَٰنًۭا وَكُنتُمْ عَلَىٰ شَفَا حُفْرَةٍۢ مِّنَ ٱلنَّارِ فَأَنقَذَكُم مِّنْهَا ۗ كَذَٰلِكَ يُبَيِّنُ ٱللَّهُ لَكُمْ ءَايَـٰتِهِۦ لَعَلَّكُمْ تَهْتَدُونَ ١٠٣

Ir (tvirtai) laikykitės (o tikintieji) Gijos (Tikintysis susijungia su savo Viešpačiu per Jo Knygą ir Jo Kelią, todėl Visagalis Allahas pavadino Koraną ir islamą – Gija (virve)) Allaho (Jo Knygos ir tikėjimo, kurį Jis davė) visi kartu ir nesiskirstykite. Ir atsiminkite Allaho Malonę (kurią Jis suteikė) jums, (būtent, kad) kažkada (prieš islamą) jūs (o ansarai ⁸ iš Aus ir Khazradž genties) buvote priešai (tarpusavyje), ir Jis suartino jūsų širdis (meilės Allahui pagrindu) ir tapote broliais Jo geradaryste (mylėjote vienas kitą dėl Allaho)! Ir jūs buvote ant Ugnies (Pragaro) bedugnės krašto, ir Jis (Jis davė jums religiją ir) išgelbėjo jus nuo jo (Pragaro). Taigi (kaip ir šiuose Apreiškimuose buvo parodyti teisingo tikėjimo ženklai) Allahas aiškiai parodo jums Savo Apreiškimus (ženklus), kad eitumėte tikruoju keliu!

⁸ Ansarai (arab. ﺃﻧﺼﺎﺭ – (pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) padėjėjai) yra vietiniai Medinos gyventojai iš Aus ir Khazradž genčių, kurie atsivertė į islamą ir tapo pranašo (Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) bendražygiais.

وَلْتَكُن مِّنكُمْ أُمَّةٌۭ يَدْعُونَ إِلَى ٱلْخَيْرِ وَيَأْمُرُونَ بِٱلْمَعْرُوفِ وَيَنْهَوْنَ عَنِ ٱلْمُنكَرِ ۚ وَأُو۟لَـٰٓئِكَ هُمُ ٱلْمُفْلِحُونَ ١٠٤

Ir tebūna tarp jūsų (o tikintieji) bendruomenė, kuri kviečia į gerą, nurodo (žmonėms) (daryti) tai, kas yra patvirtinta (šaukia juos į tikėjimą ir daryti teisingus darbus) ir neleidžia (daryti) blogio (Absoliutinės Tiesos neigimo ir nuodėmės darymo). Ir tokie yra tie, kurie rado laimę (šiame pasaulyje ir amžinajame gyvenime).

وَلَا تَكُونُوا۟ كَٱلَّذِينَ تَفَرَّقُوا۟ وَٱخْتَلَفُوا۟ مِنۢ بَعْدِ مَا جَآءَهُمُ ٱلْبَيِّنَـٰتُ ۚ وَأُو۟لَـٰٓئِكَ لَهُمْ عَذَابٌ عَظِيمٌۭ ١٠٥

Ir nebūkite (o tie, kurie įtikėjo) kaip (Knygos žmonės) tie, kurie susiskaldė (į partijas ir grupes) ir papuolė į nesantaiką (savo tikėjimo šerdyje) po to, kai jiems pasirodė aiškūs Apreiškimai (paaiškėjo tiesa), tokių laukia baisios kančios,

يَوْمَ تَبْيَضُّ وُجُوهٌۭ وَتَسْوَدُّ وُجُوهٌۭ ۚ فَأَمَّا ٱلَّذِينَ ٱسْوَدَّتْ وُجُوهُهُمْ أَكَفَرْتُم بَعْدَ إِيمَـٰنِكُمْ فَذُوقُوا۟ ٱلْعَذَابَ بِمَا كُنتُمْ تَكْفُرُونَ ١٠٦

tą Dieną (Teismo dieną), kai vieni veidai (veidai tų, kurie įtikėjo) taps šviesūs, o kiti veidai (tų veidai, kurie mirė neigdami Absoliutinę Tiesą) pajuoduos! Kalbant apie tuos, kurių veidai pajuoduos, (jiems bus pasakyta): „Ar jūs tapote neigiančiaisiais (Absoliutinės Tiesos) po savo religijos (po to, kai supratote Allaho Apreiškimus)? Paragaukite bausmės už savo netikėjimą!“

وَأَمَّا ٱلَّذِينَ ٱبْيَضَّتْ وُجُوهُهُمْ فَفِى رَحْمَةِ ٱللَّهِ هُمْ فِيهَا خَـٰلِدُونَ ١٠٧

O tie, kurių veidai tapo šviesiais (nuo įsižiūrėjimo į Amžinybės palaiminimus), jie Allaho Gailestingume (Rojuje),(ir) liks jame amžinai!

تِلْكَ ءَايَـٰتُ ٱللَّهِ نَتْلُوهَا عَلَيْكَ بِٱلْحَقِّ ۗ وَمَا ٱللَّهُ يُرِيدُ ظُلْمًۭا لِّلْعَـٰلَمِينَ ١٠٨

Tokie yra Allaho Apreiškimai (įrodymai); Mes deklamuojame juos (Apreiškimus) tau (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) iš Tiesos. Ir ne toks Allahas, kad linkėtų kankinimų pasauliams (kūriniams)!

وَلِلَّهِ مَا فِى ٱلسَّمَـٰوَٰتِ وَمَا فِى ٱلْأَرْضِ ۚ وَإِلَى ٱللَّهِ تُرْجَعُ ٱلْأُمُورُ ١٠٩

Ir (tik) Allahui priklauso (viskas), kas yra danguose, ir (visa), kas yra žemėje; ir (tik) pas (Vienintelį) Allahą grįžta (visi) reikalai (susiję su šiuo pasauliu ir Amžinuoju gyvenimu).

كُنتُمْ خَيْرَ أُمَّةٍ أُخْرِجَتْ لِلنَّاسِ تَأْمُرُونَ بِٱلْمَعْرُوفِ وَتَنْهَوْنَ عَنِ ٱلْمُنكَرِ وَتُؤْمِنُونَ بِٱللَّهِ ۗ وَلَوْ ءَامَنَ أَهْلُ ٱلْكِتَـٰبِ لَكَانَ خَيْرًۭا لَّهُم ۚ مِّنْهُمُ ٱلْمُؤْمِنُونَ وَأَكْثَرُهُمُ ٱلْفَـٰسِقُونَ ١١٠

Jūs (o Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) bendruomenė) esate geriausia iš bendruomenių, kurios buvo sukurtos (pasirodė) žmonėms (tam, kad parodytų jiems Tiesų kelią): jūs šaukiate (darote kvietimą) (daryti) tai, kas yra nurodyta (šaukiant juos įtikėti ir daryti teisingus darbus) ir draudžiate jiems (daryti) neleistiną (iš Allaho pusės: neigimo Absoliutinės Tiesos ir nuodėmių padarymo). Ir jei Knygos žmonės įtikėtų (kad Koranas yra Allaho Knyga, kurią Jis perdavė per savo pasiuntinį Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), tai jiems (judėjams ir krikščioniams) tikrai būtų geriau (ir šiame pasaulyje, ir Amžinajame gyvenime). Tarp jų yra tie, kurie įtikėjo (tie, kurie tapo musulmonais, kaip Abdullah bin Salamas, jo brolis, Sa’laba bin Saidas ir jo brolis…), tačiau dauguma jų yra nepaklusnūs (neigia Absoliutinę Tiesą).

لَن يَضُرُّوكُمْ إِلَّآ أَذًۭى ۖ وَإِن يُقَـٰتِلُوكُمْ يُوَلُّوكُمُ ٱلْأَدْبَارَ ثُمَّ لَا يُنصَرُونَ ١١١

Jie (šie nepaklusnūs Knygos žmonės) jums nepakenks, išskyrus (sukels) (mažas) kančias (kalbės politeizmo, neigimo Absoliutinės Tiesos ir melo žodžius). Ir, jei jie (šie nepaklusnūs Knygos žmonės) kovos su jumis (o tie, kurie įtikėjo), jie atsuks jums nugarą (pasitrauks bėgti). Nesulauks jokios pagalbos (prieš jus, nes tikrą pagalbą gali suteikti tik Allahas).

ضُرِبَتْ عَلَيْهِمُ ٱلذِّلَّةُ أَيْنَ مَا ثُقِفُوٓا۟ إِلَّا بِحَبْلٍۢ مِّنَ ٱللَّهِ وَحَبْلٍۢ مِّنَ ٱلنَّاسِ وَبَآءُو بِغَضَبٍۢ مِّنَ ٱللَّهِ وَضُرِبَتْ عَلَيْهِمُ ٱلْمَسْكَنَةُ ۚ ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمْ كَانُوا۟ يَكْفُرُونَ بِـَٔايَـٰتِ ٱللَّهِ وَيَقْتُلُونَ ٱلْأَنۢبِيَآءَ بِغَيْرِ حَقٍّۢ ۚ ذَٰلِكَ بِمَا عَصَوا۟ وَّكَانُوا۟ يَعْتَدُونَ ١١٢

Kad ir kur jie (judėjai) būtų, jie yra pažeminti (ant jų gėdos antspaudas), nebent jie laikosi už virvės nuo Allaho ir už virvės iš žmonių (nebent jie patys sudarytų susitarimą su stipria valstybe dėl savo saugumo), ir jie (dėl savo užsispyrimo ir neigimo Absoliutinės Tiesos) užsitraukė Allaho pyktį ir juos palietė skurdas. Taip yra todėl, kad jie neigė Allaho Apreiškimus ir neteisėtai nužudė pranašus. Taip yra (taip pat ir jų drąsa) todėl, kad jie maištavo ir nusižengė (pažeisdami Allaho nustatytas ribas)!

لَيْسُوا۟ سَوَآءًۭ ۗ مِّنْ أَهْلِ ٱلْكِتَـٰبِ أُمَّةٌۭ قَآئِمَةٌۭ يَتْلُونَ ءَايَـٰتِ ٱللَّهِ ءَانَآءَ ٱلَّيْلِ وَهُمْ يَسْجُدُونَ ١١٣

Jie nėra vienodi (tie, kurie įtikėjo ir tie, kurie neigia Absoliutinę Tiesą – neigia Koraną ir sunną – pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) gyvenimo pavyzdį) (kai Abdullah bin Salamas patikėjo, judėjų raštininkai pasakė: „Tik patys blogiausi iš mūsų tiki, kad Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) yra Allaho pranašas, kitaip jie nebūtų palikę savo protėvių religijos (iš ibn Abbas ir Muqatil)), – tarp Knygos žmonių yra bendruomenė, kuri yra tvirta (vykdanti Allaho nurodymus) (tai tie, kurie tiki Allahu ir Koranu): jie skaito Allaho Apreiškimus (Korano Apreiškimus) nakties valandomis nusilenkdami (prieš Allahą).

يُؤْمِنُونَ بِٱللَّهِ وَٱلْيَوْمِ ٱلْـَٔاخِرِ وَيَأْمُرُونَ بِٱلْمَعْرُوفِ وَيَنْهَوْنَ عَنِ ٱلْمُنكَرِ وَيُسَـٰرِعُونَ فِى ٱلْخَيْرَٰتِ وَأُو۟لَـٰٓئِكَ مِنَ ٱلصَّـٰلِحِينَ ١١٤

Jie tiki Allahu ir paskutine Diena (Teismo diena) ir nurodo (žmonėms) (daryti) tai, kas teisinga (šaukia juos į Allaho religiją ir daro teisingus darbus), ir draudžia (atlikti) tai, kas neleistina (neigimas Absoliutinės Tiesos ir nuodėmės darymas). Jie skuba vienas prieš kitą darydami gerus darbus; ir tokie jie teisieji (teisieji Allaho tarnai).

وَمَا يَفْعَلُوا۟ مِنْ خَيْرٍۢ فَلَن يُكْفَرُوهُ ۗ وَٱللَّهُ عَلِيمٌۢ بِٱلْمُتَّقِينَ ١١٥

Joks gėris, kurį jie (šie įtikintieji) daro, nebus atmestas. Allahas pažįsta tuos, kurie vengia blogio (tuos, kurie vykdo Allaho nurodymus ir laikosi nuošalyje nuo to, ką Jis uždraudė)!

إِنَّ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ لَن تُغْنِىَ عَنْهُمْ أَمْوَٰلُهُمْ وَلَآ أَوْلَـٰدُهُم مِّنَ ٱللَّهِ شَيْـًۭٔا ۖ وَأُو۟لَـٰٓئِكَ أَصْحَـٰبُ ٱلنَّارِ ۚ هُمْ فِيهَا خَـٰلِدُونَ ١١٦

Iš tiesų, nei jų (šitų neigiančių Absoliutinę Tiesą) turtai, nei vaikai (jei vaikai nesuteiks jiems pagalbos prieš Allaho bausmę) jiems nebus naudingi prieš Allahą. Jie Pragaro žmonės; jie ten liks amžinai!

مَثَلُ مَا يُنفِقُونَ فِى هَـٰذِهِ ٱلْحَيَوٰةِ ٱلدُّنْيَا كَمَثَلِ رِيحٍۢ فِيهَا صِرٌّ أَصَابَتْ حَرْثَ قَوْمٍۢ ظَلَمُوٓا۟ أَنفُسَهُمْ فَأَهْلَكَتْهُ ۚ وَمَا ظَلَمَهُمُ ٱللَّهُ وَلَـٰكِنْ أَنفُسَهُمْ يَظْلِمُونَ ١١٧

Ką jie (neigiantieji Absoliutinę Tiesą) išleido šiame pasaulyje (kad ir kokius gerus darbus jie darytų, tai kad jie neigia Absoliutinę Tiesą ir daro neleistinus darbus žemėje yra didesnis blogis už bet kuriuos gerus darbus), galima būtų palyginti su viesulu, atnešančiu šaltį, kuris sunaikina žmonių, kurie padarė kankinimus patys savo atžvilgiu (dėl nuodėmių), pasėlius. Allahas nepadarė jiems kankinimų jų, bet jie patys sau padarė kankinimus (pasirinkę netikėjimą ir nepaklusę Allahui).

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ لَا تَتَّخِذُوا۟ بِطَانَةًۭ مِّن دُونِكُمْ لَا يَأْلُونَكُمْ خَبَالًۭا وَدُّوا۟ مَا عَنِتُّمْ قَدْ بَدَتِ ٱلْبَغْضَآءُ مِنْ أَفْوَٰهِهِمْ وَمَا تُخْفِى صُدُورُهُمْ أَكْبَرُ ۚ قَدْ بَيَّنَّا لَكُمُ ٱلْـَٔايَـٰتِ ۖ إِن كُنتُمْ تَعْقِلُونَ ١١٨

O jūs, kurie įtikėjote! Neimkite kaip savo patikėtinių (kam patikėtumėte paslaptis) (nieko), išskyrus tuos, kurie iš jūsų tarpo. Jie (neigiantieji Absoliutinę Tiesą) niekada nepraleis progos jums pakenkti (tiek religijos, tiek pasaulio reikaluose). Jie (neigiantieji Absoliutinę Tiesą) norėtų, kad patirtumėte bėdų. Neapykanta išlindo iš jų burnų, ir tai, ką jie slepia savo krūtinėje (tas priešiškumas jums, kuris yra jų sielose), yra (net) daugiau (negu jie sako). Mes jau paaiškinome jums Apreiškimus (pateikėme aiškias priežastis, pagal kurias galite atpažinti savo priešus) (kad galėtumėte jų saugotis), jei suprantate (ką perspėja Allahas)!

هَـٰٓأَنتُمْ أُو۟لَآءِ تُحِبُّونَهُمْ وَلَا يُحِبُّونَكُمْ وَتُؤْمِنُونَ بِٱلْكِتَـٰبِ كُلِّهِۦ وَإِذَا لَقُوكُمْ قَالُوٓا۟ ءَامَنَّا وَإِذَا خَلَوْا۟ عَضُّوا۟ عَلَيْكُمُ ٱلْأَنَامِلَ مِنَ ٱلْغَيْظِ ۚ قُلْ مُوتُوا۟ بِغَيْظِكُمْ ۗ إِنَّ ٱللَّهَ عَلِيمٌۢ بِذَاتِ ٱلصُّدُورِ ١١٩

(Jūsų pasitikėjimas tais, kurie neigia Absoliutinę Tiesą, yra klaidingas todėl, kad) štai jūs (o kurie įtikėjote) esate tie, kurie myli juos (neigiančius Absoliutinę Tiesą), bet jie jūsų nemyli. Ir jūs tikite visomis Knygomis (visais Allaho atsiųstais Šventais Raštais, tarp kurių yra ir jų Knygos) (bet jie netiki jūsų knyga – Koranu). Ir kai jie (kurie neigia Absoliutinę Tiesą) susitinka su jumis, jie sako: „Mes įtikėjome.“ O likę vieni sukanda (savo) pirštų galiukus dėl neapykantos jums (kai jie mato tikinčiųjų susivienijimą ir abipusį konsensusą). Sakyk (jiems) (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Mirkite nuo savo piktumo! Iš tiesų, Allahas žino, kas yra (Jo kūrinių) krūtinėse (sielose) (ir Jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus).“

إِن تَمْسَسْكُمْ حَسَنَةٌۭ تَسُؤْهُمْ وَإِن تُصِبْكُمْ سَيِّئَةٌۭ يَفْرَحُوا۟ بِهَا ۖ وَإِن تَصْبِرُوا۟ وَتَتَّقُوا۟ لَا يَضُرُّكُمْ كَيْدُهُمْ شَيْـًٔا ۗ إِنَّ ٱللَّهَ بِمَا يَعْمَلُونَ مُحِيطٌۭ ١٢٠

Jei jus (o tie, kurie įtikėjo) paliečia geri dalykai (kai nugalite ar pasiekiate gerų rezultatų), tai juos nuliūdina; (bet) jei jums atsitinka blogi dalykai (kare pralaimite arba jus ištinka skurdas ir badas), jie tuo džiaugiasi. Ir jei parodysite kantrybę (kai jus ištinka bėdos) ir saugositės (Allaho bausmės) (darysite, ką Jis įsakė, ir paliksite tai, ką Jis uždraudė), jų suktybės jums nepakenks nė kiek. Iš tiesų, Allahas apima (Savo regėjimu, klausa, žiniomis ir galia) tai, ką jie (neigiantieji Absoliutinę Tiesą) daro!

وَإِذْ غَدَوْتَ مِنْ أَهْلِكَ تُبَوِّئُ ٱلْمُؤْمِنِينَ مَقَـٰعِدَ لِلْقِتَالِ ۗ وَٱللَّهُ سَمِيعٌ عَلِيمٌ ١٢١

Ir (atsimink, Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), kaip tu (kartą) ryte (būtent auštant) palikai savo šeimą (dėvėdamas karinius šarvus), kad surengtum tikinčiuosius į mūšį (prie Uhudo kalno). Ir (iš tikrųjų) Allahas yra Girdintis (jūsų žodžius), (ir) Žinantis (jūsų poelgius).

إِذْ هَمَّت طَّآئِفَتَانِ مِنكُمْ أَن تَفْشَلَا وَٱللَّهُ وَلِيُّهُمَا ۗ وَعَلَى ٱللَّهِ فَلْيَتَوَكَّلِ ٱلْمُؤْمِنُونَ ١٢٢

Ir (atsimink, Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), kaip dvi grupės (iš ansarų) iš jūsų jau buvo beprarandantys dvasią (drąsą) (ir norėjo grįžti iš karo lauko į miestą), bet (galų gale) Allahas yra jų Gynėjas (Kuris sustiprino jų dvasią ir pasitikėdami Allahu, jie nužygiavo į mūšio vietą): ir tegul tie, kurie įtikėjo, pasikliauja (tik) Allahu (tvirtai tikisi Jo pagalbos ir paramos)!

وَلَقَدْ نَصَرَكُمُ ٱللَّهُ بِبَدْرٍۢ وَأَنتُمْ أَذِلَّةٌۭ ۖ فَٱتَّقُوا۟ ٱللَّهَ لَعَلَّكُمْ تَشْكُرُونَ ١٢٣

Ir jau (kartą mūšyje) Allahas padėjo jums (o tie, kurie įtikėjo) Badre (Mūšyje prie Badro musulmonų skaičius buvo 313 žmonių, politeistų – nuo 900 iki 1000 žmonių) (laimėti), kai buvote silpni (jūsų buvo nedaug ir turėjote mažai ginklų). (Taigi) saugokitės (bausmės) Allaho (darydami tai, ką Jis nurodė, ir vengdami to, ką Jis uždraudė), gal būsite dėkingi!

إِذْ تَقُولُ لِلْمُؤْمِنِينَ أَلَن يَكْفِيَكُمْ أَن يُمِدَّكُمْ رَبُّكُم بِثَلَـٰثَةِ ءَالَـٰفٍۢ مِّنَ ٱلْمَلَـٰٓئِكَةِ مُنزَلِينَ ١٢٤

Ir (atsimink, Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), kaip tu (įkvėptas Allaho) sakei įtikėjusiems: „Ar jums neužtenka, kad jūsų Viešpats jus palaiko trimis tūkstančiais nusileidžiančių (iš dangaus į žemę) angelų?“

بَلَىٰٓ ۚ إِن تَصْبِرُوا۟ وَتَتَّقُوا۟ وَيَأْتُوكُم مِّن فَوْرِهِمْ هَـٰذَا يُمْدِدْكُمْ رَبُّكُم بِخَمْسَةِ ءَالَـٰفٍۢ مِّنَ ٱلْمَلَـٰٓئِكَةِ مُسَوِّمِينَ ١٢٥

Taip (žinoma, jums užteks šio pastiprinimo)! (Bet yra ir dar džiugesnių naujienų): Jei jūs (o tie, kurie įtikėjote) parodysite kantrybę (susitikę priešą) ir pasisaugosite (Allaho bausmės) (darysite viską, ką Jis nurodė, ir atsiribosite nuo visko, kad Jis uždraudė) ir tą pačią akimirką (kai) jie (jūsų priešai) puola jus, – (tada) Viešpats padės jums (pastiprins) penkiais tūkstančiais pažymėtų angelų (kurie patys ir jų žirgai turi akivaizdžių skirtumo požymių).

وَمَا جَعَلَهُ ٱللَّهُ إِلَّا بُشْرَىٰ لَكُمْ وَلِتَطْمَئِنَّ قُلُوبُكُم بِهِۦ ۗ وَمَا ٱلنَّصْرُ إِلَّا مِنْ عِندِ ٱللَّهِ ٱلْعَزِيزِ ٱلْحَكِيمِ ١٢٦

Ir Allahas tai padarė (suteikė angelų paramą Badro mūšyje) tik (tik tam, kad tai taptų) gera žinia jums ir kad jūsų širdys rastų taiką (ir nejaustų didesnio priešo baimės). Ir pagalba pergalėje yra tik iš Allaho, Didingiausiausiojo, Išmintingiausiausiojo.

لِيَقْطَعَ طَرَفًۭا مِّنَ ٱلَّذِينَ كَفَرُوٓا۟ أَوْ يَكْبِتَهُمْ فَيَنقَلِبُوا۟ خَآئِبِينَ ١٢٧

Ir Allahas sunaikino arba pažemino vieną dalį tų, kurie neigė (Absoliutinę Tiesą) tam, kad jie (likusi dalis, nes per mūšį buvo sunaikinta arba paimta į belaisvę daug neigiančių Absoliutinę Tiesą) apsisuktų (grįžtų namo) iš nevilties.

لَيْسَ لَكَ مِنَ ٱلْأَمْرِ شَىْءٌ أَوْ يَتُوبَ عَلَيْهِمْ أَوْ يُعَذِّبَهُمْ فَإِنَّهُمْ ظَـٰلِمُونَ ١٢٨

Tu (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) neturi nieko bendra su tuo (dėl Allaho sprendimo tiems, kurie neigia Absoliutinę Tiesą): ar Jis priims jų atgailą (suteiks jiems tikėjimą ir atves iki visiško paklusnumo Sau), ar nubaus (už jų nusikaltimą), nes jie tikrai yra kankintojai.

وَلِلَّهِ مَا فِى ٱلسَّمَـٰوَٰتِ وَمَا فِى ٱلْأَرْضِ ۚ يَغْفِرُ لِمَن يَشَآءُ وَيُعَذِّبُ مَن يَشَآءُ ۚ وَٱللَّهُ غَفُورٌۭ رَّحِيمٌۭ ١٢٩

Ir priklauso (tik) Allahui (viskas), kas yra danguose ir (viskas), kas yra žemėje. Jis (Allahas) atleidžia (Savo Gailestingumu) kam nori ir baudžia (Savo Teisingumu) ką nori. Ir (iš tikrųjų) Allahas yra Atleidžiantis (Savo tarnų nuodėmes), (ir) Gailestingiausiasis (jiems)!

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ لَا تَأْكُلُوا۟ ٱلرِّبَوٰٓا۟ أَضْعَـٰفًۭا مُّضَـٰعَفَةًۭ ۖ وَٱتَّقُوا۟ ٱللَّهَ لَعَلَّكُمْ تُفْلِحُونَ ١٣٠

O jūs, kurie įtikėjote! Daugindami, neapsirykite – „ribą“ (lupikavimo, neteisėto praturtėjimo) ir saugokitės (bausmės) Allaho (darydami tai, ką Jis nurodė, ir vengdami to, ką Jis uždraudė), galbūt rasite laimę (tiesiai įeisite į Rojų)!

وَٱتَّقُوا۟ ٱلنَّارَ ٱلَّتِىٓ أُعِدَّتْ لِلْكَـٰفِرِينَ ١٣١

Ir saugokitės Ugnies (Pragaro), kuri yra paruošta tiems, kurie neigia (Absoliutinę Tiesą).

وَأَطِيعُوا۟ ٱللَّهَ وَٱلرَّسُولَ لَعَلَّكُمْ تُرْحَمُونَ ١٣٢

Ir pakluskite Allahui bei (Jo) pasiuntiniui (Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) – kad pasigailėtų (Allahas) (kad Jis jūsų nenubaustų)!

وَسَارِعُوٓا۟ إِلَىٰ مَغْفِرَةٍۢ مِّن رَّبِّكُمْ وَجَنَّةٍ عَرْضُهَا ٱلسَّمَـٰوَٰتُ وَٱلْأَرْضُ أُعِدَّتْ لِلْمُتَّقِينَ ١٣٣

Ir siekite (paklusdami Allahui ir Jo pasiuntiniui (Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) atleidimo iš savo Viešpaties ir Rojaus, kurio plotis (lygus) dangų ir žemės pločiui (čia yra perkeltinė prasmė) paruoštas dievobaimingiesiems (Allaho bausmės).

ٱلَّذِينَ يُنفِقُونَ فِى ٱلسَّرَّآءِ وَٱلضَّرَّآءِ وَٱلْكَـٰظِمِينَ ٱلْغَيْظَ وَٱلْعَافِينَ عَنِ ٱلنَّاسِ ۗ وَٱللَّهُ يُحِبُّ ٱلْمُحْسِنِينَ ١٣٤

(Tiems) kurie išleidžia (savo turtus) (Allaho Malonei) ir džiaugsme, ir liūdesyje tramdo (savo) pyktį (rodo kantrybę) ir atleidžia žmonėms (kai jie įžeidžia juos). Ir (iš tiesų) Allahas (tikrai) myli nuoširdžius (religijoje)!

وَٱلَّذِينَ إِذَا فَعَلُوا۟ فَـٰحِشَةً أَوْ ظَلَمُوٓا۟ أَنفُسَهُمْ ذَكَرُوا۟ ٱللَّهَ فَٱسْتَغْفَرُوا۟ لِذُنُوبِهِمْ وَمَن يَغْفِرُ ٱلذُّنُوبَ إِلَّا ٱللَّهُ وَلَمْ يُصِرُّوا۟ عَلَىٰ مَا فَعَلُوا۟ وَهُمْ يَعْلَمُونَ ١٣٥

Ir tie, kurie padaro bjaurybę (didelę nuodėmę) arba patys sau padaro kankinimus (padarydami nedidelę nuodėmę), (ir tada) teprisimena Allahą (apie Jo pažadą nubausti ir pažadą apdovanoti) ir tepaprašo atleidimo (atgailaudami) už savo nuodėmes (atsigręžia į Allahą, priimdami viską, ką Allahas nurodė, su atgaila) (žinant, kad tik Jis atleidžia nuodėmes), o kas atleidžia nuodėmes, jei ne Allahas? – ir (be to) jie nebuvo užsispyrę tame (veikoje), ką padarė, ir žinojo (kad Allahas priima atgailą tų, kurie kreipiasi į Jį), –

أُو۟لَـٰٓئِكَ جَزَآؤُهُم مَّغْفِرَةٌۭ مِّن رَّبِّهِمْ وَجَنَّـٰتٌۭ تَجْرِى مِن تَحْتِهَا ٱلْأَنْهَـٰرُ خَـٰلِدِينَ فِيهَا ۚ وَنِعْمَ أَجْرُ ٱلْعَـٰمِلِينَ ١٣٦

tokie – jų atlygis (bus) – atleidimas iš savo Viešpaties ir Sodai (Rojaus), po kuriais (po rūmais ir medžiais) upės teka, ir jie liks juose (šiuose soduose) nuolat – ir koks tai nuostabus atlygis tiems, kurie tai daro!

قَدْ خَلَتْ مِن قَبْلِكُمْ سُنَنٌۭ فَسِيرُوا۟ فِى ٱلْأَرْضِ فَٱنظُرُوا۟ كَيْفَ كَانَ عَـٰقِبَةُ ٱلْمُكَذِّبِينَ ١٣٧

(Visagalis Allahas kreipiasi į tikinčiuosius po to, kas ištiko juos per mūšį prie Uhudo kalno, guosdamas juos): „Prieš jus jau buvo (įvyko daug kartų) pavyzdžių (atvejų) (kai Allahas sunaikino tuos, kurie kėlė melą prieš Allahą ir Jo pasiuntinius buvusiose bendruomenėse)); Taigi klajokite po žemę (keliaukite arba susimąstykite) ir pažiūrėkite (būkite pamokomi), kokia buvo pabaiga (kokia bausmė ištiko) tų, kurie kuria melą! ⁹ “

⁹ Ibn Kesir: Allahas kreipiasi į Savo tikinčius tarnus, kurie buvo nugalėti Uhudo dieną, ir septyniasdešimt žmonių iš jų buvo nužudyti: tai jau nutiko ankstesniems susirinkimams ir pranašų pasekėjams prieš juos. Tačiau galiausiai pergalė visada buvo jų, o nelaimė ištiko neigiančius Absoliutinę Tiesą. Todėl Allahas pasakė: „Eikite po žemę ir pamatysite, kuo baigė tie, kurie laiko melu (Allaho Apreiškimus)!“

هَـٰذَا بَيَانٌۭ لِّلنَّاسِ وَهُدًۭى وَمَوْعِظَةٌۭ لِّلْمُتَّقِينَ ١٣٨

Šis (Koranas) yra paaiškinimas žmonėms, vedimas ir įspėjimas tiems dievobaimingiems (kurie bijo Allaho bausmės) (tiems, kurie vykdo Jo nurodymus ir laikosi nuošalyje nuo to, ką Jis uždraudė).

وَلَا تَهِنُوا۟ وَلَا تَحْزَنُوا۟ وَأَنتُمُ ٱلْأَعْلَوْنَ إِن كُنتُم مُّؤْمِنِينَ ١٣٩

Nenusiminkite (o tie, kurie įtikėjo) ir neliūdėkite (dėl to, kas jums atsitiko prie Uhudo kalno), kol būsite aukščiau (laimėsite) (aukščiau nuo abejonių Allaho Apreiškimų), jei (tikrai) esate tikintieji!

إِن يَمْسَسْكُمْ قَرْحٌۭ فَقَدْ مَسَّ ٱلْقَوْمَ قَرْحٌۭ مِّثْلُهُۥ ۚ وَتِلْكَ ٱلْأَيَّامُ نُدَاوِلُهَا بَيْنَ ٱلنَّاسِ وَلِيَعْلَمَ ٱللَّهُ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ وَيَتَّخِذَ مِنكُمْ شُهَدَآءَ ۗ وَٱللَّهُ لَا يُحِبُّ ٱلظَّـٰلِمِينَ ١٤٠

Jei jus (o tie, kurie įtikėjo) palietė žaizda (sužalojimas arba mirtis) (Uhudo mūšyje) (ir dėl to esate nusiminę), tada (žinokite), kad ta pati žaizda palietė ir tuos žmones (politeistus) (prie Badro mūšio). Ir šias dienas (istorines ir gausias įvykių) Mes keičiame (geras ar blogas) iš eilės tarp žmonių. (Kartais rodome geras ar blogas dienas vienai visuomenei, kartais – kitai; arba jie laimi, arba pralaimi.) Allahas tai daro siekdamas atskirti tuos, kurie tiki (tikrai) ir (kad) paimtų iš jūsų „šahid“ (žmones, kurie paaukojo savo gyvybes Allaho Kelyje) (suteiktų jiems galimybę mirti už Tikėjimą), – iš tiesų, Allahas nemyli kankintojų (tų, kurie kenkia sau) (ir kurie vengia kovoti Jo kelyje)! –

وَلِيُمَحِّصَ ٱللَّهُ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ وَيَمْحَقَ ٱلْكَـٰفِرِينَ ١٤١

ir (šis pralaimėjimas įvyko Uhude tam) kad Allahas apvalytų tikinčiuosius (nuo prieštaravimų savo religijoje, atskirtų tikrus tikinčiuosius nuo tų, kurie tik apsimetinėjo, ir jų nuodėmių) ir ištrintų neigiančiuosius (Absoliutinę Tiesą) (sunaikintų neigiančius Absoliutinę Tiesą ir apnuogintų veidmainius).

أَمْ حَسِبْتُمْ أَن تَدْخُلُوا۟ ٱلْجَنَّةَ وَلَمَّا يَعْلَمِ ٱللَّهُ ٱلَّذِينَ جَـٰهَدُوا۟ مِنكُمْ وَيَعْلَمَ ٱلصَّـٰبِرِينَ ١٤٢

O gal jūs (o Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) bendražygiai) manėte, kad pateksite į Rojų, kai Allahas dar neatpažino (neapnuogino) tų, kurie buvo uolūs tarp jūsų (Allaho Kelyje), ir (ne)atpažino kantriųjų (kovojančių su neigiančiais Absoliutinę Tiesą) (iš tiesų po to Allahas sunaikino netikinčiuosius ir apnuogino veidmainius)?

وَلَقَدْ كُنتُمْ تَمَنَّوْنَ ٱلْمَوْتَ مِن قَبْلِ أَن تَلْقَوْهُ فَقَدْ رَأَيْتُمُوهُ وَأَنتُمْ تَنظُرُونَ ١٤٣

Taigi jūs (o tie, kurie įtikėjo) troškote „šahid“ mirties (žmonių, kurie paaukojo savo gyvybes Allaho Kelyje) (vis dar) prieš ją sutikdami (mūšio lauke). (Po Badro mūšio tikintieji norėjo, kad jie vėl turėtų galimybę mirti dėl Allaho Jo kelyje). Ir dabar jūs matote ją (mirtį), kai žiūrite (čia atsitiko tai, ko taip norėjote)!

وَمَا مُحَمَّدٌ إِلَّا رَسُولٌۭ قَدْ خَلَتْ مِن قَبْلِهِ ٱلرُّسُلُ ۚ أَفَإِي۟ن مَّاتَ أَوْ قُتِلَ ٱنقَلَبْتُمْ عَلَىٰٓ أَعْقَـٰبِكُمْ ۚ وَمَن يَنقَلِبْ عَلَىٰ عَقِبَيْهِ فَلَن يَضُرَّ ٱللَّهَ شَيْـًۭٔا ۗ وَسَيَجْزِى ٱللَّهُ ٱلشَّـٰكِرِينَ ١٤٤

Ir Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) yra tik pasiuntinys, prieš kurį jau buvo pasiuntiniai. Ar įmanoma, kad jei jis (Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) mirs arba bus nužudytas, ar jūs atsigręšite (nukrypsite nuo Religijos)? O kas atsigręžia (nukrypsta nuo Tikrosios Religijos), tas niekaip nepakenks Allahui (o tik sau pakenks). Ir (kas tvirtai laikosi Tikrosios Religijos ir dėkoja už tai savo Viešpačiui, tegul tai žino) netrukus Allahas apdovanos dėkinguosius.

وَمَا كَانَ لِنَفْسٍ أَن تَمُوتَ إِلَّا بِإِذْنِ ٱللَّهِ كِتَـٰبًۭا مُّؤَجَّلًۭا ۗ وَمَن يُرِدْ ثَوَابَ ٱلدُّنْيَا نُؤْتِهِۦ مِنْهَا وَمَن يُرِدْ ثَوَابَ ٱلْـَٔاخِرَةِ نُؤْتِهِۦ مِنْهَا ۚ وَسَنَجْزِى ٱلشَّـٰكِرِينَ ١٤٥

Iš tiesų jokia siela nemiršta be Allaho leidimo, (neišgyvenusi) (Allaho) nustatyto laikotarpio. O kas trokšta (savo poelgiu) (šio) pasaulio atlygio (šio pasaulio gėrybių), (tuomet) Mes jam suteiksime (tačiau amžinajame gyvenime jis to neturės). O kas (savo poelgiu) trokšta Amžinojo gyvenimo atlygio, (tuomet) Mes jį suteiksime (o kartu jis gaus ir šio gyvenimo dalį), o dėkinguosius apdovanosime!

وَكَأَيِّن مِّن نَّبِىٍّۢ قَـٰتَلَ مَعَهُۥ رِبِّيُّونَ كَثِيرٌۭ فَمَا وَهَنُوا۟ لِمَآ أَصَابَهُمْ فِى سَبِيلِ ٱللَّهِ وَمَا ضَعُفُوا۟ وَمَا ٱسْتَكَانُوا۟ ۗ وَٱللَّهُ يُحِبُّ ٱلصَّـٰبِرِينَ ١٤٦

Ir kiek (kiek daug) buvo pranašų, su kuriais (prieš neigiančius Absoliutinę Tiesą) kovojo daug pamaldžių įtikėjusių (jų bendražygių), ir jie nenusiminė dėl to, kas juos ištiko Allaho kelyje, ir neparodė silpnumo ir nepakluso (jų priešams), – ir (iš tiesų) Allahas myli kantrius!

وَمَا كَانَ قَوْلَهُمْ إِلَّآ أَن قَالُوا۟ رَبَّنَا ٱغْفِرْ لَنَا ذُنُوبَنَا وَإِسْرَافَنَا فِىٓ أَمْرِنَا وَثَبِّتْ أَقْدَامَنَا وَٱنصُرْنَا عَلَى ٱلْقَوْمِ ٱلْكَـٰفِرِينَ ١٤٧

Ir (kai juos ištiko sunkumai) jų kalba buvo tik ta, kurią jie pasakė (meldėsi Allahui): „O mūsų Viešpatie! Atleisk mums mūsų nuodėmes ir mūsų besaikiškumą (nepastovumą) mūsų reikaluose (Tikėjimo reikale) ir sustiprink mūsų kojas (kad nebėgtume nuo savo priešų) ir padovanok mums pergalę prieš neigiančius (Absoliutinę Tiesą) žmones.“

فَـَٔاتَىٰهُمُ ٱللَّهُ ثَوَابَ ٱلدُّنْيَا وَحُسْنَ ثَوَابِ ٱلْـَٔاخِرَةِ ۗ وَٱللَّهُ يُحِبُّ ٱلْمُحْسِنِينَ ١٤٨

Ir dovanojo (tiems, kurie yra kantrūs) jiems Allahas atlygį (šiame) pasaulyje (pergalę prieš priešus) ir nuostabų Amžinojo Gyvenimo (Rojaus) apdovanojimą. Ir (iš tikrųjų) Allahas myli nuoširdžius (tuos, kurie yra nuoširdūs savo Viešpačiui ir Jo tarnams)!

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓا۟ إِن تُطِيعُوا۟ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ يَرُدُّوكُمْ عَلَىٰٓ أَعْقَـٰبِكُمْ فَتَنقَلِبُوا۟ خَـٰسِرِينَ ١٤٩

O jūs, kurie įtikėjote! Jei paklusite tiems, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą) (judėjams, krikščioniams, politeistams ir veidmainiams), jie sugrąžins jus (nusuks nukreips jus nuo Religijos) ir grįšite pasiklydę.

بَلِ ٱللَّهُ مَوْلَىٰكُمْ ۖ وَهُوَ خَيْرُ ٱلنَّـٰصِرِينَ ١٥٠

O ne (jie jums nepadės)! Allahas yra jūsų Gynėjas. Ir Jis yra Geriausiasis Pagalbininkas.

سَنُلْقِى فِى قُلُوبِ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ ٱلرُّعْبَ بِمَآ أَشْرَكُوا۟ بِٱللَّهِ مَا لَمْ يُنَزِّلْ بِهِۦ سُلْطَـٰنًۭا ۖ وَمَأْوَىٰهُمُ ٱلنَّارُ ۚ وَبِئْسَ مَثْوَى ٱلظَّـٰلِمِينَ ١٥١

Sukelsime (patalpinsime) siaubą į širdis tų, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą), nes jie priskiria bendrininkus Allahui, dėl ko Jis neatsiuntė jokių įrodymų (vadinti juos dievais ir jiems tarnauti). Ir (paskutinis) prieglobstis jiems (bus) Ugnis (Pragaras), ir (kaip) baisi yra kankintojų apsigyvenimo vieta!

وَلَقَدْ صَدَقَكُمُ ٱللَّهُ وَعْدَهُۥٓ إِذْ تَحُسُّونَهُم بِإِذْنِهِۦ ۖ حَتَّىٰٓ إِذَا فَشِلْتُمْ وَتَنَـٰزَعْتُمْ فِى ٱلْأَمْرِ وَعَصَيْتُم مِّنۢ بَعْدِ مَآ أَرَىٰكُم مَّا تُحِبُّونَ ۚ مِنكُم مَّن يُرِيدُ ٱلدُّنْيَا وَمِنكُم مَّن يُرِيدُ ٱلْـَٔاخِرَةَ ۚ ثُمَّ صَرَفَكُمْ عَنْهُمْ لِيَبْتَلِيَكُمْ ۖ وَلَقَدْ عَفَا عَنكُمْ ۗ وَٱللَّهُ ذُو فَضْلٍ عَلَى ٱلْمُؤْمِنِينَ ١٥٢

Iš tiesų Allahas įvykdė Savo Pažadą jums (suteikęs jums pagalbą), kai jūs sunaikinote (nužudėte) juos (neigiančius Absoliutinę Tiesą) (Uhudo mūšyje), Jam leidus. Ir (Allaho pagalba nutrūko), kai pasidarėte silpnadvasiais (pradėjote bijoti dėl savo abejonės Allahu ir pradėjote ginčytis su Muhammedu (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) dėl nurodymo (likti savo vietose) (suginčijote, ar eiti rinkti trofėjus, ar pasilikti), ir jūs (o lankininkai) nepaklusote (Allaho pasiuntiniui Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (kuris įsakė jums jokiu būdu nepalikti savo vietų), kai Jis (Allahas) parodė jums, ką mylite (Jo Pagalbą). (Ir paaiškėjo, kad) tarp jūsų yra trokštančių šio pasaulio (tų, kurie puolė rinkti trofėjus), ir tarp jūsų (yra tokių), kurie trokšta Amžinojo gyvenimo. Tada Jis atitraukė jus (o tikintieji) nuo jų (privertė bėgti nuo neigiančių Absoliutinę Tiesą), kad jus išbandytų. Ir štai (kai Jis sužinojo, kad gailitės dėl to, ką padarėte, ir atgailaujate) Jis jums atleido, – Allahas kupinas (nesuskaičiuojamos) Malonės tikintiems!

إِذْ تُصْعِدُونَ وَلَا تَلْوُۥنَ عَلَىٰٓ أَحَدٍۢ وَٱلرَّسُولُ يَدْعُوكُمْ فِىٓ أُخْرَىٰكُمْ فَأَثَـٰبَكُمْ غَمًّۢا بِغَمٍّۢ لِّكَيْلَا تَحْزَنُوا۟ عَلَىٰ مَا فَاتَكُمْ وَلَا مَآ أَصَـٰبَكُمْ ۗ وَٱللَّهُ خَبِيرٌۢ بِمَا تَعْمَلُونَ ١٥٣

(Ir prisiminkite, o Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) bendražygiai) kaip jūs (bėgdami nuo priešo) įkopėte į Uhudo kalną ir (jūs) (iš baimės) neatsisukote į nieką, kai pasiuntinys (nepalikdamas mūšio lauke) kvietė jus (grįžti) į mūšį (kai jis pats buvo) paskutinėse (arčiausiai priešo) gretose (o jūs to negirdėjote ir nematėte). Ir Jis apdovanojo jus (už jūsų nepaklusnumą ir pabėgimą iš mūšio lauko) sielvartu po sielvarto (pirmas sielvartas yra tada, kai pasklido gandas, kad nužudytas Allaho pasiuntinys Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima); antras sielvartas, kai politeistai buvo ant kalno aukščiau už tikinčiuosius), kad neliūdėtumėte dėl to, kas jūsų nepalietė (kad nepasiekė jus Allaho Parama ir trofėjai) ir kas jums nutiko (baimė ir pralaimėjimas). Ir (iš tikrųjų) Allahas žino, ką jūs darote!

ثُمَّ أَنزَلَ عَلَيْكُم مِّنۢ بَعْدِ ٱلْغَمِّ أَمَنَةًۭ نُّعَاسًۭا يَغْشَىٰ طَآئِفَةًۭ مِّنكُمْ ۖ وَطَآئِفَةٌۭ قَدْ أَهَمَّتْهُمْ أَنفُسُهُمْ يَظُنُّونَ بِٱللَّهِ غَيْرَ ٱلْحَقِّ ظَنَّ ٱلْجَـٰهِلِيَّةِ ۖ يَقُولُونَ هَل لَّنَا مِنَ ٱلْأَمْرِ مِن شَىْءٍۢ ۗ قُلْ إِنَّ ٱلْأَمْرَ كُلَّهُۥ لِلَّهِ ۗ يُخْفُونَ فِىٓ أَنفُسِهِم مَّا لَا يُبْدُونَ لَكَ ۖ يَقُولُونَ لَوْ كَانَ لَنَا مِنَ ٱلْأَمْرِ شَىْءٌۭ مَّا قُتِلْنَا هَـٰهُنَا ۗ قُل لَّوْ كُنتُمْ فِى بُيُوتِكُمْ لَبَرَزَ ٱلَّذِينَ كُتِبَ عَلَيْهِمُ ٱلْقَتْلُ إِلَىٰ مَضَاجِعِهِمْ ۖ وَلِيَبْتَلِىَ ٱللَّهُ مَا فِى صُدُورِكُمْ وَلِيُمَحِّصَ مَا فِى قُلُوبِكُمْ ۗ وَٱللَّهُ عَلِيمٌۢ بِذَاتِ ٱلصُّدُورِ ١٥٤

Tada Jis (Savo Gailestingumu) nuleido jums (o, tie kurie įtikėjo) po nuoskaudų taiką (ramybę) (kurios ženklas buvo) – snaudulys, kuris užvaldė kai kuriuos iš jūsų (būtent atsidavusius ir įsitikinusius tikinčiuosius). O (kita) dalis rūpinosi (išsisaugojimu) (tik) savimi: jie galvojo apie Allahą tai, kas nėra tiesa, (galvojo) pagal (iki islaminio periodo) nemokšiškumo laikų standartus (jie manė, kad Allahas to neužbaigs Jo pasiuntinio Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) misijos ir kad islamas neįsitvirtins Žemėje) sakydami (vieni kitiems): „Ar yra (bent) mums kažkas iš šio reikalo?“ (Jie apgailestavo, kad dalyvavo šiame mūšyje, ir manė, kad tikinčiųjų pralaimėjimas rodo, kad pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) religija yra klaidinga.) Sakyk (jiems) (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Iš tiesų, visas reikalas visiškai priklauso (tik) Allahui (Jis iš anksto nustatė viską, kas atsitiko).“ Jie slepia savo sieloje tai, ko tau neatskleidžia (slepia apgailestavimą, kad dalyvavo šiame mūšyje), sakydami: „Jei būtų (bent) kas nors iš šio reikalo mums, tada mes (turima omenyje, tuos tikinčiuosius, kurie buvo nužudyti) čia (šiame mūšyje) nebūtume nužudyti.“ Sakyk (jiems) (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Jei jūs (net) būtumėte savo namuose, tai tie, kuriems (Allaho Valia) buvo įsakyta mirti (būti nužudytiems), tikrai išeitų (iš Medinos) į savo vietas (ten, kur jiems lemta mirti).“ Ir Allahas (tai padarė), išbandė (parodė jums), kas yra jūsų krūtinėse (jei jose yra kokių nors abejonių ir veidmainystės), ir apvalė tai, kas yra jūsų širdyse (kad pašalintų veidmainystę iš jūsų širdžių). Iš tiesų, Allahas žino, kas yra (Jo kūrinių) krūtinėse (sielose)!

إِنَّ ٱلَّذِينَ تَوَلَّوْا۟ مِنكُمْ يَوْمَ ٱلْتَقَى ٱلْجَمْعَانِ إِنَّمَا ٱسْتَزَلَّهُمُ ٱلشَّيْطَـٰنُ بِبَعْضِ مَا كَسَبُوا۟ ۖ وَلَقَدْ عَفَا ٱللَّهُ عَنْهُمْ ۗ إِنَّ ٱللَّهَ غَفُورٌ حَلِيمٌۭ ١٥٥

Iš tiesų, tie iš jūsų (o pasiuntinio Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) bendražygiai), kurie nusigręžėte tą dieną, kai susitiko dvi armijos (tikinčiųjų armija ir politeistų armija) (prie Uhudo kalno), jie buvo priversti suklupti (pakliūti į šią nuodėmę), šėtono dėka jie įgijo (savo nuodėmes). Ir dabar Allahas jiems jau atleido (nes jie suprato savo kaltę ir nuoširdžiai paprašė Allaho Atleidimo) – tikrai, Allahas yra Atleidžiantis (atgailaujančių nuodėmių), Santūrus (neskuba bausti to, kuris Jam nepakluso)!

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ لَا تَكُونُوا۟ كَٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ وَقَالُوا۟ لِإِخْوَٰنِهِمْ إِذَا ضَرَبُوا۟ فِى ٱلْأَرْضِ أَوْ كَانُوا۟ غُزًّۭى لَّوْ كَانُوا۟ عِندَنَا مَا مَاتُوا۟ وَمَا قُتِلُوا۟ لِيَجْعَلَ ٱللَّهُ ذَٰلِكَ حَسْرَةًۭ فِى قُلُوبِهِمْ ۗ وَٱللَّهُ يُحْىِۦ وَيُمِيتُ ۗ وَٱللَّهُ بِمَا تَعْمَلُونَ بَصِيرٌۭ ١٥٦

O jūs, kurie įtikėjote! Nebūkite kaip tie, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą) ir pasakė savo broliams (broliams pagal religiją) (veidmainiams) (apie tuos, kurie mirė arba žuvo iš jų tarpo), kai jie klajojo po žemę (su prekyba ar kitaip) arba buvo (kariuomenėje) žygyje: „Jei jie (mirusieji) (būtų mums paklusę ir) būtų su mumis (neišėję į tą kelią – karinį žygį) jie nebūtų mirę ir nebūtų nužudyti.“ (Ir taip atsitiko) Allahas tai pavertė sielvartu (tai padidina jų skausmą ir apgailestavimą) jų širdyse. (Ir įtikintieji žino, kad visa tai vyksta pagal Allaho nutartį). Ir (iš tikrųjų) Allahas suteikia gyvybę (Savo kūriniams) ir mirtį (jiems). Ir Allahas mato, ką jūs darote!

وَلَئِن قُتِلْتُمْ فِى سَبِيلِ ٱللَّهِ أَوْ مُتُّمْ لَمَغْفِرَةٌۭ مِّنَ ٱللَّهِ وَرَحْمَةٌ خَيْرٌۭ مِّمَّا يَجْمَعُونَ ١٥٧

Ir žinoma, jei jūs (o tie, kurie įtikėjo) esate nužudyti Allaho kelyje arba mirštate (mūšio metu), tada Allaho Atleidimas ir Gailestingumas yra geresni už tai, ką jie (neigiantys Absoliutinę Tiesą) sukaupia (geriau už bet kokias pasaulietines gėrybes).

وَلَئِن مُّتُّمْ أَوْ قُتِلْتُمْ لَإِلَى ٱللَّهِ تُحْشَرُونَ ١٥٨

Ir jei jūs mirsite arba būsite nužudyti (kad ir kaip mirtumėte), be abejonės būsite surinkti pas Allahą (ir Jis atlygins jums už jūsų darbus).

فَبِمَا رَحْمَةٍۢ مِّنَ ٱللَّهِ لِنتَ لَهُمْ ۖ وَلَوْ كُنتَ فَظًّا غَلِيظَ ٱلْقَلْبِ لَٱنفَضُّوا۟ مِنْ حَوْلِكَ ۖ فَٱعْفُ عَنْهُمْ وَٱسْتَغْفِرْ لَهُمْ وَشَاوِرْهُمْ فِى ٱلْأَمْرِ ۖ فَإِذَا عَزَمْتَ فَتَوَكَّلْ عَلَى ٱللَّهِ ۚ إِنَّ ٱللَّهَ يُحِبُّ ٱلْمُتَوَكِّلِينَ ١٥٩

Dėl Allaho Gailestingumo tu (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) esi jiems (bendražygiams) švelnus (geras, nuolaidus). Ir jei tu (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) būtum grubus, kietaširdis, tada jie išsisklaidytų nuo tavęs. Atleisk jiems (už tai, kas atsitiko Uhude) ir paprašyk jiems (Allaho) Atleidimo ir pasitark su jais klausimais (kuriems reikia pasitarimo). Ir kai tu (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) apsisprendei (priėmei kokį nors sprendimą), tada pasitikėk (tik) Allahu – iš tiesų, Allahas myli tuos, kurie pasitiki (tais, kurie pasitiki Juo)!

إِن يَنصُرْكُمُ ٱللَّهُ فَلَا غَالِبَ لَكُمْ ۖ وَإِن يَخْذُلْكُمْ فَمَن ذَا ٱلَّذِى يَنصُرُكُم مِّنۢ بَعْدِهِۦ ۗ وَعَلَى ٱللَّهِ فَلْيَتَوَكَّلِ ٱلْمُؤْمِنُونَ ١٦٠

Jei Allahas padeda jums, tada jums nebus nugalėtojo (niekas neįveiks jūsų), o jei Jis jus paliks (be pagalbos), tai kas jums padės, išskyrus Jį? Ir tegul tie, kurie įtikėjo, pasitiki (tik) Allahu (visuose savo reikaluose) (tvirtai pasikliauna Jo Pagalba ir Parama)!

وَمَا كَانَ لِنَبِىٍّ أَن يَغُلَّ ۚ وَمَن يَغْلُلْ يَأْتِ بِمَا غَلَّ يَوْمَ ٱلْقِيَـٰمَةِ ۚ ثُمَّ تُوَفَّىٰ كُلُّ نَفْسٍۢ مَّا كَسَبَتْ وَهُمْ لَا يُظْلَمُونَ ١٦١

Ir taip neatsitiko, kad koks nors pranašas apgaule pasisavintų (sau ką nors) (Pranašas Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) nesisavina sau trofėjų ¹⁰ ). O kas (iš jūsų), apgaudinėdamas pasisavins (sau ką nors) – ateis su tuo, ką pasisavino, Prisikėlimo dieną (ir bus pristatytas su gėda). Tada kiekvienai sielai bus pilnai atlyginta už tai, ką ji įgijo (už visus gerus ir blogus darbus), ir jiems nebus padarytas kankinimas (jokiu būdu nebus sumažinti geri darbai ir nebus skirta bausmė už blogį, kurio žmogus nepadarė)!

¹⁰ Ibn Kesir: Ibn Džariras nuo Ibn Abbaso pasakoja, kad šis Apreiškimas buvo apreikštas tuomet, kai raudoni drabužiai iš trofėjų, kurie dingo tą dieną Badre, ir kažin kurie sakė, kad galbūt pranašas Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) pasiėmė juos. Šis gandas pasklido plačiai. Tada Allahas apreiškė šį Apreiškimą. Šį pasakojimą papasakojo Abu Davud ir at-Tirmizi iš al-Vahid ibn Ziyad. At-Tirmizi pasakė, kad tai geras hadisas. Šis Apreiškimas atleidžia pranašą Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) nuo visų rūšių apgaulės, klastos ir nesąžiningumo, skirstant trofėjus, ir panašių kaltinimų.

أَفَمَنِ ٱتَّبَعَ رِضْوَٰنَ ٱللَّهِ كَمَنۢ بَآءَ بِسَخَطٍۢ مِّنَ ٱللَّهِ وَمَأْوَىٰهُ جَهَنَّمُ ۚ وَبِئْسَ ٱلْمَصِيرُ ١٦٢

Ar tas, kuris siekia Allaho Malonės (ieškojo Allaho Malonumo, vykdydamas visus Jo įsakymus ir nedarydamas to, ką Jis uždraudė), yra toks (palyginti toks pats, kaip ir tas), kuris užsitraukė (ant savęs) Allaho Pyktį (darydamas nuodėmes) ir nevykdo savo įsipareigojimų (savo Viešpačiui)? Ir (paskutinis) prieglobstis jo (kuris užsitraukė Allaho Pyktį) (bus) Pragaras, ir (kokia) baisi yra ši paskirties vieta!

هُمْ دَرَجَـٰتٌ عِندَ ٱللَّهِ ۗ وَٱللَّهُ بَصِيرٌۢ بِمَا يَعْمَلُونَ ١٦٣

Jie (Rojaus ir Pragaro gyventojai) (skirtingi) prieš Allahą, ir Allahas mato, ką jie daro!

لَقَدْ مَنَّ ٱللَّهُ عَلَى ٱلْمُؤْمِنِينَ إِذْ بَعَثَ فِيهِمْ رَسُولًۭا مِّنْ أَنفُسِهِمْ يَتْلُوا۟ عَلَيْهِمْ ءَايَـٰتِهِۦ وَيُزَكِّيهِمْ وَيُعَلِّمُهُمُ ٱلْكِتَـٰبَ وَٱلْحِكْمَةَ وَإِن كَانُوا۟ مِن قَبْلُ لَفِى ضَلَـٰلٍۢ مُّبِينٍ ١٦٤

Allahas jau parodė Gailestingumą tikintiesiems, kai pasiuntė jiems pasiuntinį (Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) iš jų pačių, (kuris) deklamuoja jiems Jo Apreiškimus (Korano Apreiškimus), išvalo juos (nuo politeizmo ir amoralumo) ir moko Knygos (Korano) ir išminties (sunnos), ir nors jie buvo anksčiau (prieš pasiuntinio atėjimą) akivaizdžiai paklydę.

أَوَلَمَّآ أَصَـٰبَتْكُم مُّصِيبَةٌۭ قَدْ أَصَبْتُم مِّثْلَيْهَا قُلْتُمْ أَنَّىٰ هَـٰذَا ۖ قُلْ هُوَ مِنْ عِندِ أَنفُسِكُمْ ۗ إِنَّ ٱللَّهَ عَلَىٰ كُلِّ شَىْءٍۢ قَدِيرٌۭ ١٦٥

Ar gali būti, kad po jūsų (o tie, kurie įtikėjo) nelaimės (kas atsitiko Uhude) – ir kai jūs (politeistams) padarėte dvigubai daugiau žalos (Badre) – pasakėte: „Iš kur tai (Kodėl taip atsitiko, nes mes esame tie, kurie įtikėjo, ir Allaho pasiuntinys Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) yra su mumis?)?“ Sakyk (jiems) (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Tai (nelaimė, kuri jus ištiko) yra iš jūsų (dėl jūsų nepaklusnumo pasiuntiniui Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) kai nekantraudami nubėgote rinkti trofėjų) „Iš tiesų, Allahas yra Visagalis!

وَمَآ أَصَـٰبَكُمْ يَوْمَ ٱلْتَقَى ٱلْجَمْعَانِ فَبِإِذْنِ ٱللَّهِ وَلِيَعْلَمَ ٱلْمُؤْمِنِينَ ١٦٦

Ir kas nutiko jums (mirtis ir sužeidimas) tą dieną, kai dvi armijos (tų, kurie įtikėjo armija, ir politeistų armija) susitiko (prie Uhudo kalno), (tada tai atsitiko) Allaho leidimu (Jo išankstiniu sprendimu) ir tam, kad Jis atpažintų tikinčiuosius (išreiškė teisingus religijoje)

وَلِيَعْلَمَ ٱلَّذِينَ نَافَقُوا۟ ۚ وَقِيلَ لَهُمْ تَعَالَوْا۟ قَـٰتِلُوا۟ فِى سَبِيلِ ٱللَّهِ أَوِ ٱدْفَعُوا۟ ۖ قَالُوا۟ لَوْ نَعْلَمُ قِتَالًۭا لَّٱتَّبَعْنَـٰكُمْ ۗ هُمْ لِلْكُفْرِ يَوْمَئِذٍ أَقْرَبُ مِنْهُمْ لِلْإِيمَـٰنِ ۚ يَقُولُونَ بِأَفْوَٰهِهِم مَّا لَيْسَ فِى قُلُوبِهِمْ ۗ وَٱللَّهُ أَعْلَمُ بِمَا يَكْتُمُونَ ١٦٧

ir kad Jis atpažintų (išskirtų) tuos, kurie tapo veidmainiais. Ir jiems (veidmainiams) buvo pasakyta: „Ateikite, kovokite (kartu su mumis) Allaho kelyje arba (bent jau) ginkitės (patys save) (nors iš savo namų ir šeimų, jei nenorite atpildo Amžinajame gyvenime)!“ Jie (veidmainiai) pasakė (tiems, kurie įtikėjo): „Jei žinotume apie mūšį (turėtumėme žinių, arba mums būtų pranešta apie mūšį), mes tikrai sektume paskui jus (kad jums padėtume)“. Jie tą dieną (buvo) arčiau neigiančiųjų (Absoliutinę Tiesą) nei įtikėjimo, (nes) jie sako lūpomis tai, ko nėra jų širdyse, o Allahas geriausiai žino, ką jie slepia (savo sielose)!

ٱلَّذِينَ قَالُوا۟ لِإِخْوَٰنِهِمْ وَقَعَدُوا۟ لَوْ أَطَاعُونَا مَا قُتِلُوا۟ ۗ قُلْ فَٱدْرَءُوا۟ عَنْ أَنفُسِكُمُ ٱلْمَوْتَ إِن كُنتُمْ صَـٰدِقِينَ ١٦٨

Tie (veidmainiai, kurie liko savo namuose) ¹¹ , kurie sakė apie savo brolius (veidmainius) (žuvusius Uhudo mūšio dieną – kurie dalyvavo mūšyje su tikslu įgyti žemiškus turtus (trofėjus)), o patys sėdėjo: „Jei jie (mirusieji) būtų mūsų klausę, (tada) jie nebūtų nužudyti.“ Pasakyk jiems (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Nusukite mirtį nuo savęs, jei esate teisūs!“

¹¹ Ibn Kesir: Mudžahidas praneša, kad Džabir ibn Abdullah pasakė: „Šis Apreiškimas buvo apreikštas apie Abdullah ibn Ubayy ibn Sulul.. Kuris nors ir žodžiu tapo musulmonu, prisidėjo prie musulmonų armijos susilpnėjimo ir prieš Uhudo mūšį patraukė apie 300 savo šalininkų iš jos gretų iki mūšio pradžios. Po to Abdullah derėjosi su visais musulmonų priešais, bandydamas įgyti tam tikrą įtaką Medinoje, siekdamas išvaryti pranašą Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) iš miesto. Nepaisant to, kad jis vykdė antiislamišką veiklą, Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) parodė didelį santūrumą, įsakė, kad, jam mirus, būtų atlikta laidotuvių malda. Po to pranašui buvo apreikštas Sura at-Tauba 84 apreiškimas, kad po to ši malda nebūtų atliekama už mirusių veidmainių kūnus.

وَلَا تَحْسَبَنَّ ٱلَّذِينَ قُتِلُوا۟ فِى سَبِيلِ ٱللَّهِ أَمْوَٰتًۢا ۚ بَلْ أَحْيَآءٌ عِندَ رَبِّهِمْ يُرْزَقُونَ ١٦٩

Ir jokiu būdu nelaikyk mirusiais tų, kurie yra nužudyti Allaho Kelyje. Ne, (jie net jei yra mirę šiame pasaulyje) yra gyvi (kitame gyvenime ¹²) (ir) (yra) pas savo Viešpatį, (ir nuo Allaho) gauna savo atlygį (koks gražus šis atlygis ¹³),

¹² Ibn Kesir: kiekvieno tikinčiojo, kuris žuvo Allaho Kelyje, siela skraidys po Rojų kaip nori ir valgys iš jo vaisių (ir jai nereikia laukti Teismo Dienos, ji iškart papuola į Rojų, po Teismo Dienos ji, kaip ir kiti, gaus materialų kūną ir bus Rojuje).

¹³ Ibn Kesir: Kai Allahas po šio atlygio paklaus šios sielos, ko dar ji trokšta Rojuje, ji atsakys tik tai, kad dar kartą norėtų grįžti į pasaulį tam, kad dar kartą mirtų Allaho Kelyje.

فَرِحِينَ بِمَآ ءَاتَىٰهُمُ ٱللَّهُ مِن فَضْلِهِۦ وَيَسْتَبْشِرُونَ بِٱلَّذِينَ لَمْ يَلْحَقُوا۟ بِهِم مِّنْ خَلْفِهِمْ أَلَّا خَوْفٌ عَلَيْهِمْ وَلَا هُمْ يَحْزَنُونَ ١٧٠

džiaugdamiesi tuo, ką Allahas jiems davė iš savo Dosnumo (Savo atlygio), ir džiaugdamiesi tais (broliais), kurie dar neprisijungė prie jų (bet kurie taip pat kaip ir jie eina Allaho Keliu), kad jiems nebus jokios baimės (dėl to, kas gali laukti jų Amžinajame gyvenime), ir jie nebus liūdni (dėl to, kad negavo kažko šiame pasaulyje)!

يَسْتَبْشِرُونَ بِنِعْمَةٍۢ مِّنَ ٱللَّهِ وَفَضْلٍۢ وَأَنَّ ٱللَّهَ لَا يُضِيعُ أَجْرَ ٱلْمُؤْمِنِينَ ١٧١

Jie džiaugiasi Allaho Malone, bei Dosnumu ir, kad Allahas nesunaikina (nepraranda ir neužmiršta) tikinčiųjų atlygio (Allahas išsaugoja atlygį už visus gerus darbus ir Jis geriausiai apdovanoja už juos).

ٱلَّذِينَ ٱسْتَجَابُوا۟ لِلَّهِ وَٱلرَّسُولِ مِنۢ بَعْدِ مَآ أَصَابَهُمُ ٱلْقَرْحُ ۚ لِلَّذِينَ أَحْسَنُوا۟ مِنْهُمْ وَٱتَّقَوْا۟ أَجْرٌ عَظِيمٌ ١٧٢

Jie yra tie, kurie seka Allaho ir Jo pranašo (Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) kvietimu net ir po to, kai buvo sužeisti ¹⁴. Yra didelis atlygis tiems, kurie daro gera ir bijo Allaho (bausmės).

¹⁴ Ibn Kesir: Ibn Abu Hatimas pasakoja iš Ikrimah, kad, kai politeistai pradėjo grįžti į Meką po Uhudo, jie pasakė: „Jūs nenužudėte Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) ir nepaėmėte pilnakrūčių sugulovių. Spjovėme ant jūsų ir tokių jūsų darbų. Grįžkime atgal!“ Kai Allaho pasiuntinys (Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) apie tai išgirdo, jis mobilizavo musulmonus. Jie žygiavo, kol pasiekė Hamra Al-Asadą. Politeistai, apie tai sužinoję, pasakė: „Grįžkime geruoju namo.“ Tada grįžo ir Allaho pasiuntinys (Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)). Tai taip tai laikoma karine kampanija.

ٱلَّذِينَ قَالَ لَهُمُ ٱلنَّاسُ إِنَّ ٱلنَّاسَ قَدْ جَمَعُوا۟ لَكُمْ فَٱخْشَوْهُمْ فَزَادَهُمْ إِيمَـٰنًۭا وَقَالُوا۟ حَسْبُنَا ٱللَّهُ وَنِعْمَ ٱلْوَكِيلُ ١٧٣

(Tai yra tie) kuriems žmonės (kai kurie iš neigiančių Absoliutinę Tiesą) pasakė: „Štai žmonės (Mekos politeistai) susirinko prieš jus (norėdami sugrįžti ir sunaikinti jus), todėl bijokite jų!“ – bet tai tik padidino jų tikėjimą ir jie pasakė: „Mums užtenka Allaho, Jis yra Nuostabiausiasis Gynėjas!“

فَٱنقَلَبُوا۟ بِنِعْمَةٍۢ مِّنَ ٱللَّهِ وَفَضْلٍۢ لَّمْ يَمْسَسْهُمْ سُوٓءٌۭ وَٱتَّبَعُوا۟ رِضْوَٰنَ ٱللَّهِ ۗ وَٱللَّهُ ذُو فَضْلٍ عَظِيمٍ ١٧٤

Ir jie (kurie išėjo kartu su pranašu Muhammedu (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) grįžo (į Mediną) su Allaho Malone ir Dosnumu, nepalietė jų blogis (šioje kampanijoje jie net nekovojo) ir sekė jie paskui Allaho Malonumą (paklusnumą Jam ir Jo pasiuntiniui Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)). Ir (iš tikrųjų) Allahas yra didžiausio Dosnumo Savininkas!

إِنَّمَا ذَٰلِكُمُ ٱلشَّيْطَـٰنُ يُخَوِّفُ أَوْلِيَآءَهُۥ فَلَا تَخَافُوهُمْ وَخَافُونِ إِن كُنتُم مُّؤْمِنِينَ ١٧٥

Tai (tas, kuris bando jus nuo to sulaikyti, sėdamas jūsų širdyse abejones) yra tik (ne kas kitas tik jūsų akivaizdus priešas) šėtonas, kuris gąsdina (jus) savo šalininkais. Bet nebijokite jų (politeistų) (nes jie silpni ir neturi pagalbininko), bet bijokite Manęs (rodydami Man paklusnumą), jei esate tikintieji!

وَلَا يَحْزُنكَ ٱلَّذِينَ يُسَـٰرِعُونَ فِى ٱلْكُفْرِ ۚ إِنَّهُمْ لَن يَضُرُّوا۟ ٱللَّهَ شَيْـًۭٔا ۗ يُرِيدُ ٱللَّهُ أَلَّا يَجْعَلَ لَهُمْ حَظًّۭا فِى ٱلْـَٔاخِرَةِ ۖ وَلَهُمْ عَذَابٌ عَظِيمٌ ١٧٦

Tegul neliūdina tavęs (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) tie, kurie skuba į neigimą (Absoliutinės Tiesos). Jie niekaip nepakenks Allahui. Allahas nebeduos dalies Pomirtiniame gyvenime (Rojuje), ir jiems paruoštos didžiulės kančios (Pragare).

إِنَّ ٱلَّذِينَ ٱشْتَرَوُا۟ ٱلْكُفْرَ بِٱلْإِيمَـٰنِ لَن يَضُرُّوا۟ ٱللَّهَ شَيْـًۭٔا وَلَهُمْ عَذَابٌ أَلِيمٌۭ ١٧٧

Iš tiesų tie, kurie įsigijo neigimą (Absoliutinės Tiesos) už Religiją (pasirenka neigimą Absoliutinės Tiesos, o ne įtikėjimą), jie niekuo nepakenks Allahui ir (Amžinajame gyvenime) (jiems yra paruošta) skaudi bausmė!

وَلَا يَحْسَبَنَّ ٱلَّذِينَ كَفَرُوٓا۟ أَنَّمَا نُمْلِى لَهُمْ خَيْرٌۭ لِّأَنفُسِهِمْ ۚ إِنَّمَا نُمْلِى لَهُمْ لِيَزْدَادُوٓا۟ إِثْمًۭا ۚ وَلَهُمْ عَذَابٌۭ مُّهِينٌۭ ١٧٨

Ir tegul tie, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą), nemano, kad tai, kad Mes jiems pratęsiame (jų gyvenimą) (ir kad suteikiame jiems šio gyvenimo dalį) (ir tai, kad jų nepalietė Allaho bausmė už neigimą Absoliutinės Tiesos šiame pasaulyje), yra gerai jiems. Mes prailginame (jų gyvenimą) tik tam, kad jie padidintų (padaugintų) savo nuodėmes (kad už tai jiems atlygintų dar stipresne bausme), ir jiems – žeminančia bausme!

مَّا كَانَ ٱللَّهُ لِيَذَرَ ٱلْمُؤْمِنِينَ عَلَىٰ مَآ أَنتُمْ عَلَيْهِ حَتَّىٰ يَمِيزَ ٱلْخَبِيثَ مِنَ ٱلطَّيِّبِ ۗ وَمَا كَانَ ٱللَّهُ لِيُطْلِعَكُمْ عَلَى ٱلْغَيْبِ وَلَـٰكِنَّ ٱللَّهَ يَجْتَبِى مِن رُّسُلِهِۦ مَن يَشَآءُ ۖ فَـَٔامِنُوا۟ بِٱللَّهِ وَرُسُلِهِۦ ۚ وَإِن تُؤْمِنُوا۟ وَتَتَّقُوا۟ فَلَكُمْ أَجْرٌ عَظِيمٌۭ ١٧٩

Allahas ne Toks, kad paliktų tikinčiuosius tokioje būsenoje, kurioje esate jūs (kai neaišku, kas yra iš tikrųjų įtikėjęs, o kas yra veidmainis), kol neatskiria (nepatikrina) niekšiško (veidmainio) nuo gėrio (nuo įtikėjusiojo). Ir Allahas ne Toks, kad atskleistų jums (o tie, kurie įtikėjo) paslaptį (kas yra veidmainis) (tai Jis jums atskleidžia per išbandymą). Tačiau Allahas iš Savo pasiuntinių pasirenka tuos, kuriuos nori (suteikia jiems tam tikrų paslėptų žinių per apreiškimą). Taigi įtikėkite Allahu ir Jo pasiuntiniais, nes, jei įtikėsite ir saugositės (savo Viešpaties bausmės), tuomet gausite puikų atlygį (iš Jo)!

وَلَا يَحْسَبَنَّ ٱلَّذِينَ يَبْخَلُونَ بِمَآ ءَاتَىٰهُمُ ٱللَّهُ مِن فَضْلِهِۦ هُوَ خَيْرًۭا لَّهُم ۖ بَلْ هُوَ شَرٌّۭ لَّهُمْ ۖ سَيُطَوَّقُونَ مَا بَخِلُوا۟ بِهِۦ يَوْمَ ٱلْقِيَـٰمَةِ ۗ وَلِلَّهِ مِيرَٰثُ ٱلسَّمَـٰوَٰتِ وَٱلْأَرْضِ ۗ وَٱللَّهُ بِمَا تَعْمَلُونَ خَبِيرٌۭ ١٨٠

Ir tegul tie, kurie yra gobšūs atiduoti tai, ką Allahas jiems padovanojo iš Savo Dosnumo, kad tai (gobšumas) yra jiems gerai – iš tiesų ne, priešingai, tai (gobšumas) jiems yra blogai. Prisikėlimo Dieną (ant kaklo) bus pakabinti tie (turtai), kuriuos dovanoti (per jos vargšams), jie buvo gobšūs. Iš tiesų Allahui priklauso dangų ir žemės paveldas (viskas lieka Jam), ir Allahas žino, ką jūs darote.

لَّقَدْ سَمِعَ ٱللَّهُ قَوْلَ ٱلَّذِينَ قَالُوٓا۟ إِنَّ ٱللَّهَ فَقِيرٌۭ وَنَحْنُ أَغْنِيَآءُ ۘ سَنَكْتُبُ مَا قَالُوا۟ وَقَتْلَهُمُ ٱلْأَنۢبِيَآءَ بِغَيْرِ حَقٍّۢ وَنَقُولُ ذُوقُوا۟ عَذَابَ ٱلْحَرِيقِ ١٨١

Allahas jau girdėjo kalbą tų (judėjų), kurie sakė: „Allahas vargšas, o mes turtingi (nes prašo mūsų paskolinti Jam savo nuosavybę).“ Mes užrašysime, ką jie sakė, ir (taip pat užrašysime) jų neteisėtą pranašų žudymą ir pasakysime (jiems) (kai jie bus Pragare): „Paragaukite Ugnies bausmės!“

ذَٰلِكَ بِمَا قَدَّمَتْ أَيْدِيكُمْ وَأَنَّ ٱللَّهَ لَيْسَ بِظَلَّامٍۢ لِّلْعَبِيدِ ١٨٢

Tai (bausmė) (būsite nubausti) už tai, ką paruošė jūsų rankos (jūsų neigimą Absoliutinės Tiesos neteisybei, blogiui ir nuodėmėms) ir (žinokite), kad Allahas nėra (Savo) vergų kankintojas (Allahas yra Teisingas, ir teisingi Jo sprendimai)“.

ٱلَّذِينَ قَالُوٓا۟ إِنَّ ٱللَّهَ عَهِدَ إِلَيْنَآ أَلَّا نُؤْمِنَ لِرَسُولٍ حَتَّىٰ يَأْتِيَنَا بِقُرْبَانٍۢ تَأْكُلُهُ ٱلنَّارُ ۗ قُلْ قَدْ جَآءَكُمْ رُسُلٌۭ مِّن قَبْلِى بِٱلْبَيِّنَـٰتِ وَبِٱلَّذِى قُلْتُمْ فَلِمَ قَتَلْتُمُوهُمْ إِن كُنتُمْ صَـٰدِقِينَ ١٨٣

Tie (kai kurie judėjai), kurie pasakė (kai išgirdo kvietimą į islamą): „Galų gale, Allahas gavo iš mūsų Sandorį (Taurate (Toroje)), kad mes netikėsime (jokiu) pasiuntiniu, kol jis neateis pas mus su (stebuklu) – auka (kurią jis aukoja Allahui), ir kurią ugnis (nusileidžianti iš dangaus) praris (sudegins)“. Sakyk (jiems) (o pasiuntiny Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Tikrai pasiuntiniai jau atėjo pas jus prieš mane su aiškiais ženklais (įrodymais) (rodančiais jų teisingumą) ir su tuo, ką pasakėte (auka, kurią sudegino iš dangaus nusileidžianti ugnis). Kodėl jūs juos nužudėte, jei esate tikri (tuo, ką sakote)?“

فَإِن كَذَّبُوكَ فَقَدْ كُذِّبَ رُسُلٌۭ مِّن قَبْلِكَ جَآءُو بِٱلْبَيِّنَـٰتِ وَٱلزُّبُرِ وَٱلْكِتَـٰبِ ٱلْمُنِيرِ ١٨٤

Jei jie (judėjai ir kiti) atstumia tave (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), iš tiesų buvo atstumti (daug) pasiuntiniai prieš tave (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), kurie atėjo (pas savo tautas) su Išminties puslapiais (su ritiniais) ir su Šviesos Knygomis (kaip Tora, Psalmė ir Evangelija).

كُلُّ نَفْسٍۢ ذَآئِقَةُ ٱلْمَوْتِ ۗ وَإِنَّمَا تُوَفَّوْنَ أُجُورَكُمْ يَوْمَ ٱلْقِيَـٰمَةِ ۖ فَمَن زُحْزِحَ عَنِ ٱلنَّارِ وَأُدْخِلَ ٱلْجَنَّةَ فَقَدْ فَازَ ۗ وَمَا ٱلْحَيَوٰةُ ٱلدُّنْيَآ إِلَّا مَتَـٰعُ ٱلْغُرُورِ ١٨٥

Kiekviena (sukurta) siela (gyvybė) (kiekvienas žmogus, džinas, angelas, gyvūnas,…) paragaus mirties (siela atsiskirs nuo kūno) (kad ir kiek ji gyventų šiame pasaulyje). Ir jūsų atlygis (už gerus darbus) visas (be sumažinimo) bus jums suteiktas Prisikėlimo dieną. Ir kas bus nutolintas nuo Ugnies (Pragaro) ir pateks į Rojų, tas (vadinasi) sulaukė sėkmės. O žemiškas gyvenimas (yra) tik apgaulingas malonumas (todėl neapsigaukite).

لَتُبْلَوُنَّ فِىٓ أَمْوَٰلِكُمْ وَأَنفُسِكُمْ وَلَتَسْمَعُنَّ مِنَ ٱلَّذِينَ أُوتُوا۟ ٱلْكِتَـٰبَ مِن قَبْلِكُمْ وَمِنَ ٱلَّذِينَ أَشْرَكُوٓا۟ أَذًۭى كَثِيرًۭا ۚ وَإِن تَصْبِرُوا۟ وَتَتَّقُوا۟ فَإِنَّ ذَٰلِكَ مِنْ عَزْمِ ٱلْأُمُورِ ١٨٦

Be abejonės, jūs (o tie, kurie įtikėjo) būsite išbandyti savo turtu (kaip išleisite privalomai ir savanoriškai išmaldai – materialinis išbandymas) ir patys savimi (kaip paklusite Allahui ir kaip ištversite sužeidimus, mirtį ir artimųjų netektis – dvasinis išbandymas) (iki tol, kol tikras tikintysis nesiskiria nuo kitų). Ir iš tų, kuriems anksčiau buvo duotos Knygos (Šventasis Raštas) (iš judėjų ir krikščionių), ir iš tų, kurie priskiria bendrininkus Allahui (politeistams), išgirsite daug pasipiktinimo (politeizmo kalbas ir keiksmus). Ir, jei parodysite kantrybę ir saugositės (Allaho bausmės) (vykdydami Jo įsakymus ir susilaikydami nuo to, ką Jis uždraudė), tai tikrai yra vertingiausias (nuveiktas) darbas.

وَإِذْ أَخَذَ ٱللَّهُ مِيثَـٰقَ ٱلَّذِينَ أُوتُوا۟ ٱلْكِتَـٰبَ لَتُبَيِّنُنَّهُۥ لِلنَّاسِ وَلَا تَكْتُمُونَهُۥ فَنَبَذُوهُ وَرَآءَ ظُهُورِهِمْ وَٱشْتَرَوْا۟ بِهِۦ ثَمَنًۭا قَلِيلًۭا ۖ فَبِئْسَ مَا يَشْتَرُونَ ١٨٧

Ir (primink, o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), kaip Allahas sudarė Sandorį (susitarimą, paremtą priesaika) su tais, kuriems buvo duotos Knygos (Šventas Raštas) (iš judėjų ir krikščionių): be jokių abejonių ir privalomai jūs tai (savo Raštą, judėjams Torą, o krikščioniams Evangeliją) aiškinsite žmonėms ir to (Rašto) neslėpsite (vieną dalį arba visą). Bet jie nusimetė šį (Sandorį) už nugaros ir už tai (už tiesos slėpimą ir Šventojo Rašto iškraipymą) įsigijo už tai niekingą kainą (išmainytą į pasaulietiškas gėrybes). Blogai, ką jie perka!

لَا تَحْسَبَنَّ ٱلَّذِينَ يَفْرَحُونَ بِمَآ أَتَوا۟ وَّيُحِبُّونَ أَن يُحْمَدُوا۟ بِمَا لَمْ يَفْعَلُوا۟ فَلَا تَحْسَبَنَّهُم بِمَفَازَةٍۢ مِّنَ ٱلْعَذَابِ ۖ وَلَهُمْ عَذَابٌ أَلِيمٌۭ ١٨٨

Nemanyk (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), kad tie (judėjai), kurie džiaugiasi tuo, su kuo jie atėjo (kokį blogį padarė, pakeisdami Allaho Žodžius ir Jo Įstatymą) ir (kartu su tuo jie dar) mėgsta būti giriami už ko (gerai) nepadarė – nemanyk, kad jiems pasiseks (išvengti) bausmėje. Iš tiesų, jiems (Teismo dieną) yra didėle bausmė!

وَلِلَّهِ مُلْكُ ٱلسَّمَـٰوَٰتِ وَٱلْأَرْضِ ۗ وَٱللَّهُ عَلَىٰ كُلِّ شَىْءٍۢ قَدِيرٌ ١٨٩

Ir (tik) Allahui (priklauso) (visa) valdžia danguose ir žemėje (viskas priklauso tik Allahui ir Jis visa tai visiškai kontroliuoja ir viskas vyksta tik Jo žiniomis ir Jo leidimu). Ir Allaho Galios virš visko!

إِنَّ فِى خَلْقِ ٱلسَّمَـٰوَٰتِ وَٱلْأَرْضِ وَٱخْتِلَـٰفِ ٱلَّيْلِ وَٱلنَّهَارِ لَـَٔايَـٰتٍۢ لِّأُو۟لِى ٱلْأَلْبَـٰبِ ١٩٠

Iš tiesų, dangų (jų didybės) ir žemės (su kalnais, lygumomis ir jūromis) sukūrime, dienos ir nakties kaitoje (kaip jie seka vienas kitą), (visame tame) – vienareikšmiškai yra Apreiškimai tiems, kurie turi proto (mąstantiems),

ٱلَّذِينَ يَذْكُرُونَ ٱللَّهَ قِيَـٰمًۭا وَقُعُودًۭا وَعَلَىٰ جُنُوبِهِمْ وَيَتَفَكَّرُونَ فِى خَلْقِ ٱلسَّمَـٰوَٰتِ وَٱلْأَرْضِ رَبَّنَا مَا خَلَقْتَ هَـٰذَا بَـٰطِلًۭا سُبْحَـٰنَكَ فَقِنَا عَذَابَ ٱلنَّارِ ١٩١

tie, kurie prisimena Allahą stovėdami, sėdėdami ir gulėdami ant šonų bei mąsto apie dangų bei žemės sukūrimą (ir sako): „O mūsų Viešpatie! Tu tai sukūrei ne be reikalo (ne šiaip sau visa tai sukūrei). „SubhanAllah“ (Allahas yra Nepriekaištingiausiasis) (Allaho Vardas apima viską, išskyrus tai, kas netobula, ir Allahas yra virš visko)! Apsaugok mus nuo Ugnies bausmės!

رَبَّنَآ إِنَّكَ مَن تُدْخِلِ ٱلنَّارَ فَقَدْ أَخْزَيْتَهُۥ ۖ وَمَا لِلظَّـٰلِمِينَ مِنْ أَنصَارٍۢ ١٩٢

O mūsų Viešpatie! Kurį Tu įvesi į Ugnį, tą Tu pažeminai. Ir kankintojams (tiems, kurie kenkė sau) nėra pagalbininkų (kurie išgelbėtų juos nuo Allaho bausmės)!

رَّبَّنَآ إِنَّنَا سَمِعْنَا مُنَادِيًۭا يُنَادِى لِلْإِيمَـٰنِ أَنْ ءَامِنُوا۟ بِرَبِّكُمْ فَـَٔامَنَّا ۚ رَبَّنَا فَٱغْفِرْ لَنَا ذُنُوبَنَا وَكَفِّرْ عَنَّا سَيِّـَٔاتِنَا وَتَوَفَّنَا مَعَ ٱلْأَبْرَارِ ١٩٣

O mūsų Viešpatie! Iš tiesų, mes girdėjome (pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) šauksmą, kviečiantį į Religiją: „Tikėk savo Viešpačiu!“ Ir mes tikėjome (tikruoju tikėjimu). O mūsų Viešpatie! Atleisk mums mūsų nuodėmes ir apvalyk mus nuo mūsų blogų darbų (atleisk mums mūsų nuodėmes) ir paimk mūsų gyvybes su teisingaisiais (leisk mums gyventi ir mirti taip, kaip tiems, kuriuos Tu įvedei į Rojų).

رَبَّنَا وَءَاتِنَا مَا وَعَدتَّنَا عَلَىٰ رُسُلِكَ وَلَا تُخْزِنَا يَوْمَ ٱلْقِيَـٰمَةِ ۗ إِنَّكَ لَا تُخْلِفُ ٱلْمِيعَادَ ١٩٤

O mūsų Viešpatie! Ir duok mums tai, ką Tu pažadėjai per savo pasiuntinius (pagalbą pergalei, pagalbą geriems darbams ir tikrą vedimą), ir apsaugok mus nuo gėdos Prisikėlimo Dieną, nes Tu niekada nelaužai Savo Pažado“.

فَٱسْتَجَابَ لَهُمْ رَبُّهُمْ أَنِّى لَآ أُضِيعُ عَمَلَ عَـٰمِلٍۢ مِّنكُم مِّن ذَكَرٍ أَوْ أُنثَىٰ ۖ بَعْضُكُم مِّنۢ بَعْضٍۢ ۖ فَٱلَّذِينَ هَاجَرُوا۟ وَأُخْرِجُوا۟ مِن دِيَـٰرِهِمْ وَأُوذُوا۟ فِى سَبِيلِى وَقَـٰتَلُوا۟ وَقُتِلُوا۟ لَأُكَفِّرَنَّ عَنْهُمْ سَيِّـَٔاتِهِمْ وَلَأُدْخِلَنَّهُمْ جَنَّـٰتٍۢ تَجْرِى مِن تَحْتِهَا ٱلْأَنْهَـٰرُ ثَوَابًۭا مِّنْ عِندِ ٱللَّهِ ۗ وَٱللَّهُ عِندَهُۥ حُسْنُ ٱلثَّوَابِ ١٩٥

Ir jų Viešpats jiems atsakė (į jų maldą): „Tikrai, Aš nesunaikinsiu nė vieno iš jūsų, kurie tai padarė, nei vyro, nei moters (kiekvienam duosiu savo atlygį). Jūs esate vienas nuo kito (visi esate broliai). O tie, kurie persikėlė (Allaho kelyje) (paliko savo namus, kad pelnytų Allaho Malonumą ir padėtų įtvirtinti Jo Žodį) arba buvo išvaryti iš savo namų (dėl persekiojimo buvo priversti juos palikti) ir patyrė kančias Mano Kelyje (todėl, kad Man pakluso ir Mane garbino) ir kovojo (iškeldami Mano Žodį) ir buvo nužudyti (šiame kelyje) – Aš tikrai pašalinsiu nuo jų blogus darbus (atleisiu jų nuodėmes) ir įvesiu juos į Sodus (Rojų), (kur) po jais teka upės (po rūmais ir medžiais) – kaip atlygis nuo Allaho, o (iš tiesų) pas Allahą yra geriausias atlygis!“

لَا يَغُرَّنَّكَ تَقَلُّبُ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ فِى ٱلْبِلَـٰدِ ١٩٦

Tegul neklaidina (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) veiksmų laisvė šalyse (ramus ir nerūpestingas gyvenimas šiame pasaulyje) tų, kurie tapo (neigiančiais Absoliutinę Tiesą) (negalvok, kad jie liks nenubausti).

مَتَـٰعٌۭ قَلِيلٌۭ ثُمَّ مَأْوَىٰهُمْ جَهَنَّمُ ۚ وَبِئْسَ ٱلْمِهَادُ ١٩٧

Tai tik trumpas (mažas) (palyginus su atpildu, kurį Allahas duos Amžinajame Gyvenime), malonumas, o po to jų galutinė vieta bus Pragaras. Kokia bloga ši (Ugnies) lova (guolis)!

لَـٰكِنِ ٱلَّذِينَ ٱتَّقَوْا۟ رَبَّهُمْ لَهُمْ جَنَّـٰتٌۭ تَجْرِى مِن تَحْتِهَا ٱلْأَنْهَـٰرُ خَـٰلِدِينَ فِيهَا نُزُلًۭا مِّنْ عِندِ ٱللَّهِ ۗ وَمَا عِندَ ٱللَّهِ خَيْرٌۭ لِّلْأَبْرَارِ ١٩٨

Bet tiems, kurie bijojo (bausmės) savo Viešpaties, – Sodai (Rojus), (kur) po jais teka upės (po rūmais ir medžiais) – jie pasiliks juose (Rojaus soduose) per amžius, – kaip buveinė nuo Allaho. Ir tai, kas yra pas Allahą, yra geriau teisingiausiems (nei bet kokia palaima šiame pasaulyje)!

وَإِنَّ مِنْ أَهْلِ ٱلْكِتَـٰبِ لَمَن يُؤْمِنُ بِٱللَّهِ وَمَآ أُنزِلَ إِلَيْكُمْ وَمَآ أُنزِلَ إِلَيْهِمْ خَـٰشِعِينَ لِلَّهِ لَا يَشْتَرُونَ بِـَٔايَـٰتِ ٱللَّهِ ثَمَنًۭا قَلِيلًا ۗ أُو۟لَـٰٓئِكَ لَهُمْ أَجْرُهُمْ عِندَ رَبِّهِمْ ۗ إِنَّ ٱللَّهَ سَرِيعُ ٱلْحِسَابِ ١٩٩

Iš tiesų, tarp Knygos žmonių tikrai yra tų, kurie tiki Allahu (pripažįsta Jį vieninteliu Viešpačiu ir Dievu bei priima islamą) ir (jie tiki) tuo, kas buvo atsiųsta jums (o tikintieji) (Koranu) ir tai, kas jiems buvo atsiųsta (Toroje ir Evangelijoje), nusilenkdami (paklūsdami) Allahui, (ir) nekeičia už mažą kainą Allaho Apreiškimų (neslepia tiesos arba Allaho Žodžių, iškraipydami vardan pasaulietinių gėrybių) (skirtingai nuo kitų Knygos žmonių). Jiems yra jų (pažadėtas) atlygis iš Viešpaties. Iš tiesų, Allahas greitai atsiskaito!

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ ٱصْبِرُوا۟ وَصَابِرُوا۟ وَرَابِطُوا۟ وَٱتَّقُوا۟ ٱللَّهَ لَعَلَّكُمْ تُفْلِحُونَ ٢٠٠

O jūs, kurie įtikėjote! Būkite ištvermingi (paklusnūs savo Viešpačiui ir ištikus nelaimei ar išbandymui) ir rodykite (didesnę) kantrybę (už jūsų priešus) (kantriai įveikite priešą), saugokite (islamo ir musulmonų) ribas (principus) (būkite stropūs Allaho kelyje) ir saugokitės (bausmės) Allaho (darydami tai, ką Jis nurodė, ir vengdami to, ką Jis uždraudė), kad būtumėte laimingi!