كَذَٰلِكَ أَرْسَلْنَـٰكَ فِىٓ أُمَّةٍۢ قَدْ خَلَتْ مِن قَبْلِهَآ أُمَمٌۭ لِّتَتْلُوَا۟ عَلَيْهِمُ ٱلَّذِىٓ أَوْحَيْنَآ إِلَيْكَ وَهُمْ يَكْفُرُونَ بِٱلرَّحْمَـٰنِ ۚ قُلْ هُوَ رَبِّى لَآ إِلَـٰهَ إِلَّا هُوَ عَلَيْهِ تَوَكَّلْتُ وَإِلَيْهِ مَتَابِ ٣٠

Šitaip (kaip Mes anksčiau siuntėme pasiuntinius, taip pat) Mes išsiuntėme tave (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) į bendruomenę, iki kurios gyveno kitos bendruomenės, kad tu (o pasiuntiny Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) joms (šiai bendruomenei) pasakytum tai, ką Mes tau apreiškėme (Koraną), kai jie parodė neigimą Gailestinguoju (Allahu). Sakyk (jiems) (o pasiuntiny Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Jis (Gailestingiausiasis Allahas) yra mano Viešpats! Nėra kito dievo, išskyrus Jį. Juo aš pasitikiu ir į Jį yra mano kreipimasis (sugrįžimas)!“