وَقَالَ ٱلشَّيْطَـٰنُ لَمَّا قُضِىَ ٱلْأَمْرُ إِنَّ ٱللَّهَ وَعَدَكُمْ وَعْدَ ٱلْحَقِّ وَوَعَدتُّكُمْ فَأَخْلَفْتُكُمْ ۖ وَمَا كَانَ لِىَ عَلَيْكُم مِّن سُلْطَـٰنٍ إِلَّآ أَن دَعَوْتُكُمْ فَٱسْتَجَبْتُمْ لِى ۖ فَلَا تَلُومُونِى وَلُومُوٓا۟ أَنفُسَكُم ۖ مَّآ أَنَا۠ بِمُصْرِخِكُمْ وَمَآ أَنتُم بِمُصْرِخِىَّ ۖ إِنِّى كَفَرْتُ بِمَآ أَشْرَكْتُمُونِ مِن قَبْلُ ۗ إِنَّ ٱلظَّـٰلِمِينَ لَهُمْ عَذَابٌ أَلِيمٌۭ ٢٢

Ir šėtonas (Iblisas) pasakė, kai buvo nuspręstas jo reikalas (po to, kai Allahas apskaičiavo ir įleido savo tarnus į Rojų ir į Pragarą): „Iš tiesų, Allahas pažadėjo jums tiesą (kad bus prisikėlimas ir atpildas), aš taip pat pažadėjau (kad tai neįvyks), bet aš jus apgavau (daviau klaidingą pažadą). Ir aš neturėjau (jokios) galios virš jūsų (neigiančių Absoliutinę Tiesą) (tam, kad priversčiau jus neigti Absoliutinę Tiesą ir nepaklusti Allahui), išskyrus tai, kad aš jus pašaukiau (į neigimą Absoliutinės Tiesos ir kliedesį), o jūs man atsakėte (sekėte paskui mane). Nepeikite manęs, o peikite patys save (dėl savo nuodėmių). Aš negaliu jums padėti (atsikratyti Allaho bausmės), o jūs negalite man padėti. Iš tiesų, aš nesu susijęs su tuo, kad anksčiau (žemiškame gyvenime) jūs mane garbinote.“ Iš tiesų, kankintojams (kurie nusigręžia nuo Tiesos ir seka melu) skaudžios kančios!