فَلَوْلَا كَانَ مِنَ ٱلْقُرُونِ مِن قَبْلِكُمْ أُو۟لُوا۟ بَقِيَّةٍۢ يَنْهَوْنَ عَنِ ٱلْفَسَادِ فِى ٱلْأَرْضِ إِلَّا قَلِيلًۭا مِّمَّنْ أَنجَيْنَا مِنْهُمْ ۗ وَٱتَّبَعَ ٱلَّذِينَ ظَلَمُوا۟ مَآ أُتْرِفُوا۟ فِيهِ وَكَانُوا۟ مُجْرِمِينَ ١١٦

O kad tarp kartų, kurios buvo prieš jus (kurias Mes sunaikinome) būtų (gyventų) dori žmonės (tikintieji, turintieji sveiką protą, teisumą ir įtaką), kurie saugotų (kitus) nuo nedorybės žemėje (nuo neigimo Absoliutinės Tiesos ir nuodėmių)! (Taigi jie būtų jiems parodę išgelbėjimo kelią nuo Allaho bausmės.) Tačiau (netgi) tarp tų, kuriuos Mes išgelbėjome, buvo nedaug (Ir mažai žmonių, kurie klausėsi, o dar mažiau, kurie vykdė jų nurodymus.). O tie, kurie darė kankinimus, sekė prabangos, kuria buvo aprūpinti (pasigėrė žemiškais malonumais) (atsisakydami tikėjimo ir paklusnumo Allahui), ir jie (tai vykdydami tapo) maištininkai (neigiantys Absoliutinę Tiesą).