فَقَالَ ٱلْمَلَأُ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ مِن قَوْمِهِۦ مَا نَرَىٰكَ إِلَّا بَشَرًۭا مِّثْلَنَا وَمَا نَرَىٰكَ ٱتَّبَعَكَ إِلَّا ٱلَّذِينَ هُمْ أَرَاذِلُنَا بَادِىَ ٱلرَّأْىِ وَمَا نَرَىٰ لَكُمْ عَلَيْنَا مِن فَضْلٍۭ بَلْ نَظُنُّكُمْ كَـٰذِبِينَ ٢٧

Ir didikai, tie jo žmonės, kurie tapo netikinčiais, pasakė: „Mes matome, kad tu (o Nūhai (Nojui) (taika jam)) esi tik žmogus kaip ir mes (tu nesi angelas) (todėl netikime, kad tau gali būti duotas Allaho Apreiškimas). Ir mes matome, kad tik žemiausieji (vargšai) iš mūsų seka paskui tave, kurie prastaminčiai (neturintys aukštojo išsilavinimo), ir nematome jokio pranašumo prieš mus (maistu ir turtu) (po to, kai jūs priėmėte šį tikėjimą). Ir iš tiesų, mes manome, kad meluojate (savo pareiškimuose).“