وَلَآ أَقُولُ لَكُمْ عِندِى خَزَآئِنُ ٱللَّهِ وَلَآ أَعْلَمُ ٱلْغَيْبَ وَلَآ أَقُولُ إِنِّى مَلَكٌۭ وَلَآ أَقُولُ لِلَّذِينَ تَزْدَرِىٓ أَعْيُنُكُمْ لَن يُؤْتِيَهُمُ ٱللَّهُ خَيْرًا ۖ ٱللَّهُ أَعْلَمُ بِمَا فِىٓ أَنفُسِهِمْ ۖ إِنِّىٓ إِذًۭا لَّمِنَ ٱلظَّـٰلِمِينَ ٣١

Ir aš (pranašas Nuhas (Nojus) (taika jam)) nesakau jums: „Aš turiu Allaho lobius (kuriais aš disponuoju)“, nei: „Aš žinau paslėptą.“ Ir aš nesakau: „Aš angelas.“ Ir aš nesakau tiems, kuriuos jūsų akys niekina (silpniems tikintiesiems), kad Allahas jiems nieko gero neduos. Allahas geriausiai žino, kas yra jų sielose; kitaip aš būčiau vienas iš kankintojų.“