وَهِىَ تَجْرِى بِهِمْ فِى مَوْجٍۢ كَٱلْجِبَالِ وَنَادَىٰ نُوحٌ ٱبْنَهُۥ وَكَانَ فِى مَعْزِلٍۢ يَـٰبُنَىَّ ٱرْكَب مَّعَنَا وَلَا تَكُن مَّعَ ٱلْكَـٰفِرِينَ ٤٢

Ir jis (laivas) plaukė su jais tarp bangų (kurios buvo) kaip kalnai. Ir Nūhas (Nojus) (taika jam) atsigręžė į savo sūnų, kuris buvo atsiskyręs (nebuvo tarp tikinčiųjų): „O mano sūnau, sėsk (ir tu į laivą) su mumis ir nebūk su neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą) (kurie visi nuskęs).“