قَالُوا۟ يَـٰصَـٰلِحُ قَدْ كُنتَ فِينَا مَرْجُوًّۭا قَبْلَ هَـٰذَآ ۖ أَتَنْهَىٰنَآ أَن نَّعْبُدَ مَا يَعْبُدُ ءَابَآؤُنَا وَإِنَّنَا لَفِى شَكٍّۢ مِّمَّا تَدْعُونَآ إِلَيْهِ مُرِيبٍۢ ٦٢

Jie („samudo“ (Thamudo žmonės) pasakė: „O Saalihai (Salehai) (taika jam)! Iš tiesų, tu buvai tarp mūsų toks, kad mes turėjome vilčių (kad tapsi šeimininku, kuriam paklus) anksčiau (prieš tau pasakant šiuos žodžius). Ar sulaikysi mus nuo garbinimo to, ką garbino mūsų tėvai (nuo dievybių garbinimo)? Ir (iš tikrųjų) tikrai mes vienareikšmiškai abejojame tuo, į ką tu mus kvieti (tavo kvietimu garbinti tik Allahą).“