وَإِذْ قَالَ إِبْرَٰهِيمُ رَبِّ ٱجْعَلْ هَـٰذَا ٱلْبَلَدَ ءَامِنًۭا وَٱجْنُبْنِى وَبَنِىَّ أَن نَّعْبُدَ ٱلْأَصْنَامَ ٣٥

Ir (atmink) (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), kaip (pranašas) Ibrahimas (Abraomas) (taika jam) pasakė (kreipdamasis į Allahą su malda) (kai apgyvendino savo sūnų Ismailą (Izmaelį) (taika jam) ir jo motiną Hadžar Mekos slėnyje): „Viešpatie! Padaryk šį miestą (Meką) saugų (kur visi bus saugūs) ir (išgelbėk) mane, ir mano sūnus nuo stabų garbinimo.