وَإِذْ قَالَ مُوسَىٰ لِقَوْمِهِ ٱذْكُرُوا۟ نِعْمَةَ ٱللَّهِ عَلَيْكُمْ إِذْ أَنجَىٰكُم مِّنْ ءَالِ فِرْعَوْنَ يَسُومُونَكُمْ سُوٓءَ ٱلْعَذَابِ وَيُذَبِّحُونَ أَبْنَآءَكُمْ وَيَسْتَحْيُونَ نِسَآءَكُمْ ۚ وَفِى ذَٰلِكُم بَلَآءٌۭ مِّن رَّبِّكُمْ عَظِيمٌۭ ٦

Ir (pasakyk jiems, pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), kaip (kartą) pasakė (pranašas) Mūsa (Mozė) (taika jam) savo žmonėms (Izraelio vaikams – Jakūbo (taika jam) palikuonims): „Atsiminkite Allaho Malonę (kurią Jis suteikė) jums, kai Jis išgelbėjo jus nuo Firauno (Faraono) (ir jo parankinių) susibūrimo (paskandindamas juos jūroje), jie skyrė jums piktą bausmę (labai kankino jus) paskersdamas (nužudydamas) (daugelį) jūsų sūnus ir palikdamas gyvas jūsų moteris (tam, kad naudotų jas kaip verges). Ir tai buvo didelis jūsų Viešpaties išbandymas (Ir išganymas yra didelis Gailestingumas jums, už kurį visada turėtumėte būti dėkingi Allahui.)!