لَهُۥ دَعْوَةُ ٱلْحَقِّ ۖ وَٱلَّذِينَ يَدْعُونَ مِن دُونِهِۦ لَا يَسْتَجِيبُونَ لَهُم بِشَىْءٍ إِلَّا كَبَـٰسِطِ كَفَّيْهِ إِلَى ٱلْمَآءِ لِيَبْلُغَ فَاهُ وَمَا هُوَ بِبَـٰلِغِهِۦ ۚ وَمَا دُعَآءُ ٱلْكَـٰفِرِينَ إِلَّا فِى ضَلَـٰلٍۢ ١٤

Ir į Jį (atkreiptas) tiesos šaukimas (tik į Jį galima kreiptis su malda). O tos (dievybės), kurių šaukiamasi (maldaujama) išskyrus Jį, niekuo jiems neatsako (niekaip negali padėti). Tai (neigiančių Absoliutinę Tiesą ir nemąstančiųjų šis atvejis) jie prilygstami kaip tas, kuris ištiesia du delnus į vandenį (kuris yra toli), kad jis patektų į (trokštančio atsigerti) burną, bet (vanduo) nepasiekia jos (burnos). Neigiančiųjų (Absoliutinę Tiesą) malda tik klaidinga klajonė!