وَلَقَدِ ٱسْتُهْزِئَ بِرُسُلٍۢ مِّن قَبْلِكَ فَأَمْلَيْتُ لِلَّذِينَ كَفَرُوا۟ ثُمَّ أَخَذْتُهُمْ ۖ فَكَيْفَ كَانَ عِقَابِ ٣٢

Ir jau (anksčiau taip atsitikdavo) iš pasiuntinių prieš tave (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) šaipėsi (kaip tavo žmonės šaipėsi iš Tiesos, kurią tu jiems pateikei), ir Aš daviau atokvėpį tiems, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinės Tiesos). Tuomet Aš juos paėmiau (Savo bausme), ir kokia buvo Mano bausmė?