وَٱلَّذِينَ ءَاتَيْنَـٰهُمُ ٱلْكِتَـٰبَ يَفْرَحُونَ بِمَآ أُنزِلَ إِلَيْكَ ۖ وَمِنَ ٱلْأَحْزَابِ مَن يُنكِرُ بَعْضَهُۥ ۚ قُلْ إِنَّمَآ أُمِرْتُ أَنْ أَعْبُدَ ٱللَّهَ وَلَآ أُشْرِكَ بِهِۦٓ ۚ إِلَيْهِ أَدْعُوا۟ وَإِلَيْهِ مَـَٔابِ ٣٦

Ir tie, kuriems davėme Knygą (tie, kurie įtikėjo iš jų, tokie kaip Abdullah ibn Salam, Negus ir kiti, kurie buvo Knygos žmonės ir tuomet įtikėjo Koranu), džiaugiasi tuo, kas tau (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (Koranu) (jame surandant atitikimą to, kas parašyta jų Šventraščiuose) buvo apreikšta. Tačiau tarp sąjungininkų (tų, kurie susijungė ir paėmė ginklus prieš Allaho pasiuntinį Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) yra tokių, kurie neigia dalį (Korano dalį). (O pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) pasakyk (jiems): „Man nurodyta vergystė (tarnavimas) (ir garbinimas) (tik) Allaho ir nekurti Jam bendrininkų (Jo neparduoti). Pas Jį (nuolankus ir garbindamas) aš šaukiuosi (žmones), ir pas Jį bus sugrįžimas!“