يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓا۟ إِذَا نَكَحْتُمُ ٱلْمُؤْمِنَـٰتِ ثُمَّ طَلَّقْتُمُوهُنَّ مِن قَبْلِ أَن تَمَسُّوهُنَّ فَمَا لَكُمْ عَلَيْهِنَّ مِنْ عِدَّةٍۢ تَعْتَدُّونَهَا ۖ فَمَتِّعُوهُنَّ وَسَرِّحُوهُنَّ سَرَاحًۭا جَمِيلًۭا ٤٩

O jūs, kurie įtikėjote! Jei vedate tikinčiąsias (moteris) (sudarote su jomis santuokinę sąjungą), o po to išsiskiriate su jomis prieš jas paliesdami (prieš turėdami su jomis artimus santykius), tada jums (o tikintieji vyrai) nėra jokio (įsipareigojimo) jų atžvilgiu (išsiskiriančių žmonų) nėra (po skyrybų) laikotarpio, kurį skaičiuotumėte. Ir suteikite joms (išsiskyrusioms moterims) dovanų (jei moteriai buvo pasakytas vedybinis garantinis bonusas, tai jai suteikiama pusė vardinės dovanos, jei skyrybos įvyksta prieš intymumą. Jei santuokos garantinis bonusas nebuvo įvardytas, tada jai įteikiama dovana, kurios dydį nustato teisėjas, atsižvelgdamas į besiskiriančio vyro turtus). (Abu Bakr Jazairi, „Aysar at-tafasir“) (kai su jomis išsiskiriate) (kad išlygintumėte apmaudą) ir paleiskite (pas savo šeimas) jas gražiausiai (nepadarydami joms jokios žalos).