وَمَا كَانَ لِمُؤْمِنٍۢ وَلَا مُؤْمِنَةٍ إِذَا قَضَى ٱللَّهُ وَرَسُولُهُۥٓ أَمْرًا أَن يَكُونَ لَهُمُ ٱلْخِيَرَةُ مِنْ أَمْرِهِمْ ۗ وَمَن يَعْصِ ٱللَّهَ وَرَسُولَهُۥ فَقَدْ ضَلَّ ضَلَـٰلًۭا مُّبِينًۭا ٣٦

Ir jų reikale nėra pasirinkimo (tikintieji nesirenka kito sprendimo, išskyrus Allaho ar Jo pasiuntinio Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) sprendimą). Ir kas nepaklūsta Allahui ir Jo pasiuntiniui (Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), yra akivaizdžioje klaidoje.