أَشِحَّةً عَلَيْكُمْ ۖ فَإِذَا جَآءَ ٱلْخَوْفُ رَأَيْتَهُمْ يَنظُرُونَ إِلَيْكَ تَدُورُ أَعْيُنُهُمْ كَٱلَّذِى يُغْشَىٰ عَلَيْهِ مِنَ ٱلْمَوْتِ ۖ فَإِذَا ذَهَبَ ٱلْخَوْفُ سَلَقُوكُم بِأَلْسِنَةٍ حِدَادٍ أَشِحَّةً عَلَى ٱلْخَيْرِ ۚ أُو۟لَـٰٓئِكَ لَمْ يُؤْمِنُوا۟ فَأَحْبَطَ ٱللَّهُ أَعْمَـٰلَهُمْ ۚ وَكَانَ ذَٰلِكَ عَلَى ٱللَّهِ يَسِيرًۭا ١٩

Jie yra gobšūs ir savanaudiški jūsų atžvilgiu (o tikintieji) (savo siela, turtu, darbštumu ir meile, nes jų širdyse yra neapykanta ir priešiškumas). Ir kai ateina baimė (artėja mūšio akimirka), tu (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) matai, kaip jie žiūri į tave, (ir) jų akys sukasi kaip tų, kurie netenka sąmonės dėl (nuojautos) mirties. O kai baimė praeina, įžeidinėja jus aštriais liežuviais, gaili gerų dalykų (dalijant trofėjus, jie rodo godumą ir pavydą). Tokie – jie neįtikėjo (širdimi) ir Allahas padarė jų darbus bergždžiais! Ir tai Allahui lengva!