وَإِذْ يَقُولُ ٱلْمُنَـٰفِقُونَ وَٱلَّذِينَ فِى قُلُوبِهِم مَّرَضٌۭ مَّا وَعَدَنَا ٱللَّهُ وَرَسُولُهُۥٓ إِلَّا غُرُورًۭا ١٢

Ir (atminkite), kaip veidmainiai ir tie (silpnieji tikintieji), kurių širdyse yra ligos (abejonės), sakė: „Tai, ką Allahas ir Jo pasiuntinys (Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) mums pažadėjo (Allaho pagalbos pažadas) (pasirodė) tik tuščias pažadas (melas)!“