وَإِذْ قَالَت طَّآئِفَةٌۭ مِّنْهُمْ يَـٰٓأَهْلَ يَثْرِبَ لَا مُقَامَ لَكُمْ فَٱرْجِعُوا۟ ۚ وَيَسْتَـْٔذِنُ فَرِيقٌۭ مِّنْهُمُ ٱلنَّبِىَّ يَقُولُونَ إِنَّ بُيُوتَنَا عَوْرَةٌۭ وَمَا هِىَ بِعَوْرَةٍ ۖ إِن يُرِيدُونَ إِلَّا فِرَارًۭا ١٣

Ir štai viena iš jų (veidmainių) tarpo grupė pasakė (kreipdamasi į Medinos tikinčiuosius): „O Jastribo (Jastribas yra senas Medinos miesto pavadinimas) (Medinos) žmonės! Jums (čia) nėra vietos (jums negalima čia pasilikti), tad grįžkite (į savo namus Medinoje)!“ Ir (kita) jų grupė (iš veidmainių) paprašė pranašo (Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) leisti jiems (grįžti į Mediną), sakydama: „Iš tiesų, mūsų namai yra nuogi (neapsaugoti).“ Bet jie (jų namai) nebuvo nuogi (neapsaugoti). Jie (tai sakydami) norėjo tik pabėgti (iš mūšio lauko).