يَحْسَبُونَ ٱلْأَحْزَابَ لَمْ يَذْهَبُوا۟ ۖ وَإِن يَأْتِ ٱلْأَحْزَابُ يَوَدُّوا۟ لَوْ أَنَّهُم بَادُونَ فِى ٱلْأَعْرَابِ يَسْـَٔلُونَ عَنْ أَنۢبَآئِكُمْ ۖ وَلَوْ كَانُوا۟ فِيكُم مَّا قَـٰتَلُوٓا۟ إِلَّا قَلِيلًۭا ٢٠

Jie (veidmainiai) tiki, kad susibūrusieji (neigiančių Absoliutinę Tiesą kariuomenė) nepasitraukė. Ir jei (darant prielaidą, kad) susibūrusieji (kariai) (vėl) atvyktų (į Mediną), (tuo atveju) jie (veidmainiai) norėtų atsidurti tarp (dykumos) klajojančių arabų (beduinų) ir teirautis naujienų apie jus (ar jūs laimėjote, ar pralaimėjote). O jei jie (veidmainiai) būtų su jumis, jie tik šiek tiek kovotų (dėl bailumo, pažeminimo ir silpno įsitikinimo).