وَإِذَا كُنتَ فِيهِمْ فَأَقَمْتَ لَهُمُ ٱلصَّلَوٰةَ فَلْتَقُمْ طَآئِفَةٌۭ مِّنْهُم مَّعَكَ وَلْيَأْخُذُوٓا۟ أَسْلِحَتَهُمْ فَإِذَا سَجَدُوا۟ فَلْيَكُونُوا۟ مِن وَرَآئِكُمْ وَلْتَأْتِ طَآئِفَةٌ أُخْرَىٰ لَمْ يُصَلُّوا۟ فَلْيُصَلُّوا۟ مَعَكَ وَلْيَأْخُذُوا۟ حِذْرَهُمْ وَأَسْلِحَتَهُمْ ۗ وَدَّ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ لَوْ تَغْفُلُونَ عَنْ أَسْلِحَتِكُمْ وَأَمْتِعَتِكُمْ فَيَمِيلُونَ عَلَيْكُم مَّيْلَةًۭ وَٰحِدَةًۭ ۚ وَلَا جُنَاحَ عَلَيْكُمْ إِن كَانَ بِكُمْ أَذًۭى مِّن مَّطَرٍ أَوْ كُنتُم مَّرْضَىٰٓ أَن تَضَعُوٓا۟ أَسْلِحَتَكُمْ ۖ وَخُذُوا۟ حِذْرَكُمْ ۗ إِنَّ ٱللَّهَ أَعَدَّ لِلْكَـٰفِرِينَ عَذَابًۭا مُّهِينًۭا ١٠٢

Ir kai tu (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) būsi tarp jų (karo lauke) ir atliksi (būsi imamu maldoje) jiems (tiems kurie įtikėjo) maldą (kai yra pavojus), tada tegul (pirmiausia) stovi (maldoje) kartu su tavimi viena grupė iš jų tarpo ir tegul (tie, kurie atlieka maldą) paima savo ginklus. Ir kai jie (pirma grupė) (jau) atlieka „sedžde“ (žemės kniūbsčią nusilenkimą), tada tegul jie (kita grupė) būna už jūsų (saugoja jus ir stebi priešą). (Po pirmo „saliat“ (privalomos paros maldos) „rakah“ (maldos ciklo) maldos tas, kuris veda maldą, lieka stovėti, o grupė pati užbaigia maldą). Ir (tada) tegul ateina kita grupė, kuri (dar) nesimeldė, ir tegul meldžiasi su tavimi (taip pat vieną „rakah“ (maldos ciklą) su imamu, o tada užbaigia patys maldą), bet tegul būna atsargūs ir (taip pat) paima savo ginklus. Tie, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą), norėtų, kad apleistumėte savo ginklus ir turtus, ir jie (neigiantieji Absoliutinę Tiesą) pultų jus staiga (ir pribaigtų jus). Ir jums nebus nuodėmės, jei (kai) dėl lietaus jaučiatės nepatogiai ar sergate, padėsite ginklus (nes tokioje būsenoje jaučiasi sunkumai), bet (tuo pačiu) būkite atsargūs (budrūs)! Iš tiesų, Allahas neigiantiesiems (Absoliutinę Tiesą) parengė žeminančią bausmę!